Straipsniai

Parama gyvulininkystei supriešino ūkininkus

image-20130626102225-802

Žemės ūkio ministerijos duomenimis, be tiesioginių išmokų, kiekvienam pieninius galvijus laikančiam ūkininkui už kiekvieną parduotą pieno toną papildomai bus mokoma po 28 Lt, mėsinių galvijų augintojui už vieną gyvulį – nuo 300 iki 390 Lt, o mėsinių avių augintojui už vieną avį – nuo 59 iki 105 Lt. Tiksli paramos suma paaiškės tik metų pabaigoje. Šiais metais pieninei galvijininkystei numatoma skirti beveik 41 mln. Lt, mėsinei galvijininkystei – 42,7 mln. Lt, mėsinei avininkystei – 4,7 mln. Lt. Ūkininkai tvirtina, kad numatyta parama nepakankama.

Ūkininkai nusivylę

Ukmergės rajono ūkininkas Saulius Pociūnas sakė, kad sumažėjusi pieno supirkimo kaina varo į neviltį ūkininkus. Jei pieno supirkimo kaina išliks tokia pat maža, parama neišgelbės pieno ūkių. S.Pociūnas pridūrė, kad numatyti papildomi 28 Lt už kiekvieną parduotą pieno toną – juokinga suma. Šiuo metu už parduotą pieną ūkininkas patiria didesnių nuostolių. „Už savo ūkyje parduotą kvotinį pieną gaučiau 6 tūkst. Lt. Dabar per mėnesį už parduotą pieną prarandu 7–8 tūkst. Lt“, – sakė S.Pociūnas.

Pieno ūkio savininkas turi 52 melžiamas karves. Pasak ūkininko, sumažėjus pieno supirkimo kainoms, apie investicijas jis nė negalvoja. „Jei ateityje pieno supirkimo kaina dar mažės, pienininkystės teks atsisakyti“, – sakė S.Pociūnas. Ignalinos rajono ūkininkas Zigmas Kajėnas, kalbėdamas apie numatytą paramą, sakė, kad tai – nedideli pinigai. „Ir gaudami paramą, paspirties nepajusime. Pastaruoju metu dėl sumažėjusių pieno supirkimo kainų kiekvieną mėnesį prarandu apie 12 tūkst. Lt“, – sakė Z.Kajėnas. Kalbinti pieno ūkių savininkai tvirtino, kad ankstesnės pieno supirkimo kainos leido jiems atsitiesti. Jie tikisi, kad artimiausiu metu situacija pagerės.

Siūlė suvienodinti išmokas

Lietuvos avių augintojų asociacijos (LAAA) vadovas Žilvinas Augustinavičius sakė, kad Lietuvoje avininkystė atsigauna per lėtai. „Papildoma parama už mėsines avis priklausys nuo ūkio dydžio. Avininkystės ūkiai skirstomi į kategorijas pagal laikomų avių skaičių – iki 20, iki 50, iki 100 ir daugiau nei 150 gyvulių. Mažesniems ūkiams numatoma didesnė pinigų suma, o laikantiesiems daugiausiai mėsinių avių bus skiriama mažiausia pinigų suma“, – kalbėjo Ž.Augustinavičius.

LAAA vadovas sakė, kad avių augintojai siūlė suvienodinti išmokas. Tačiau, pasak Ž. Augustinavičiaus, Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) siekė labiau paremti mažesnių avių ūkius. „Jei dėl moduliacijos nebūtų sumažintos išmokos už ėriavedes, tai 59–105 Lt parama už kiekvieną mėsinę avį būtų gera paspirtis ūkininkams. Tačiau dabar išmokos už ėriavedes yra apskaičiuojamos, bet nemokamos. Todėl manau, kad parama nepakankama“, – pridūrė LAAA vadovas. Ž. Augustinavičius sakė, kad ūkininkai, auginantys mėsines avis, paramos lėšas planuoja investuoti. „Nemanau, kad numatyta parama paskatins ūkininkus auginti mėsines avis. Šis paramos skirstymo principas neskatina to daryti. Norą auginti mėsines avis turi paskatinti kiti veiksniai“, – pridūrė LAAA vadovas.

Padalijo pinigus

Širvintų rajono ūkininkas Arūnas Martinėlis augina hailendų veislės bulius. Jis sakė, kad mėsinių galvijų augintojams buvo numatyta didesnė paramos suma, tačiau praėjusią savaitę ŽŪM buvo nuspręsta šiuos pinigus padalyti ir pieno ūkių savininkams. „Manau, kad prioritetas gyvulininkystėje turėjo būti mėsinių galvijų auginimas. Tačiau dabar, nukritus pieno supirkimo kainoms ir šiame sektoriuje kilus problemų, pinigai buvo dar kartą perskirstyti. Mums teks dalytis trupinėliais“, – piktinosi Širvintų rajono ūkininkas.

Pasak A.Martinėlio, mėsinius galvijus auginantys ūkininkai nepatenkinti šiuo sprendimu. „Šia parama siekiama užkimšti vienus, kad nebliautų, ir kitus, kad nerėktų. Manau, kad yra pažeistas ES paramos skirstymo principas. Briuselyje buvo akcentuojama, kad šį sektorių būtina modernizuoti, plėtoti mėsinių galvijų auginimą. O dabar vienu riestainiu norima pamaitinti ir vienus, ir kitus“, – mintis dėstė A. Martinėlis. Mėsinių galvijų augintojas sakė nežinantis, ar parama stumtelės ūkius į priekį ir ar ūkininkai ims plėtoti šią šaką.

Nuomonės išsiskyrė

Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos (LŽŪBA) prezidentas Jeronimas Kraujelis sakė, kad praėjusią savaitę žemės ūkio ministro iniciatyva buvo surengtas susitikimas dėl mėsinių ir pieninių galvijų augintojų rėmimo išmokų iš ES lėšų 2015–2020 m. skirstymo. „Po praėjusią savaitę priimto susitarimo, kad turi būti vienodai remiami, tiek mėsinių, tiek pieninių karvių buliai, mėsinių galvijų augintojai pateikė siūlymą už pieninių veislių bulius išmokų neskirti. Jie sakė, kad visas ES paramos lėšas būtina skirti mėsinei galvijininkystei“, – pasakojo J. Kraujelis. Pasak LŽŪBA prezidento, jų asociacija 2011 m. išreiškė nuomonę, kad visi mėsai auginamų galvijų augintojai būtų remiami vienodai.

„2011–2012 m. iš ES lėšų buvo skirtos nedidelės sumos, todėl mes neprieštaravome, kad lėšos būtų skirtos tik už mėsinius galvijus. Tačiau nuo 2015 m. lėšų bus skirta daugiau ir jų suma kasmet iki 2020 m. didės. Todėl asociacija ir žemės ūkio ministras nepritarė siūlymui neremti pieninių veislių bulių augintojų. Nuspręsta išmokas už mėsinius galvijus padidinti 100 Lt. Šis projektas bus teikiamas derinti Europos Komisijai“, – pasakojo J. Kraujelis. LŽŪBA prezidentas siūlė spręsti papildomų nacionalinių išmokų iš valstybės biudžeto klausimą. „Aš siūliau visus europinius pinigus galvijininkystei paskirstyti po lygiai, o mėsinių galvijų augintojus paremti biudžeto lėšomis. Tačiau šio klausimo svarstymas buvo atidėtas, nes dabar nežinoma, kiek biudžeto lėšų bus skiriama papildomoms nacionalinėms išmokoms“, – pridūrė J. Kraujelis.

Daugiau straipsnių apie pieno ūkius čia

images