Pašarų pavyzdžių paėmimimas ir pristatymas tyrimams

pašarų tyrimai UchockisPašarų sudėties ir kokybės vertinime pirmas ir svarbiausias žingsnis yra tipinio mėginio paėmimas. Silosas ir šienas iš atskirų laukų ir pjūties yra nevienodas. Siekiant kuo tiksliau nustatyti pašaro cheminę sudėtį ir energetinę vertę, labai svarbu teisingai paimti pašaro mėginį, jį tinkamai paženklinti ir kuo skubiau išsiųsti į laboratoriją tyrimams.

Transportavimo trukmė ypač svarbi drėgniems, fermentuotiems ir greitai gendantiems pašarams. Silosuotų pašarų tiriama ne tik cheminė sudėtis (baltymų, riebalų, ląstelienos, mineralinių medžiagų kiekiai), bet ir fermentacijos rodikliai (pH, suminis organinių rūgščių kiekis, pieno, acto, sviesto rūgšties kiekis, amoniakinio azoto koncentracija). Paprastai tyrimams pakanka 0,5-1 kg dydžio pašaro mėginio, todėl yra labai svarbu, kad šis nedidelis kiekis kuo tiksliau atspindėtų visą tiriamo pašaro dalį.

Pagrindiniai mėginių paėmimo principai:

  • Neimti mėginio iš sugedusio siloso dalies (pvz. viršutinio tranšėjos sluoksnio, apie 20 cm);

  • Siloso mėginius imti tik pasibaigus fermentacijos procesui;

  • Pašarų mišinių ir kapotų (smulkintų) pašarų jungtinio mėginio masė – apie 4-5 kg. Jį sudaro 6-8 atskiri ėminiai iš įvairių pašaro tiriamosios dalies vietų. Šis mėginys toliau skaidomas taikant kvadrato metodą;

  • Šieno mėginiai, siekiant išvengti lapų ir stiebų atskirties, nedalinami;

  • Kiekvieno į laboratoriją siunčiamo mėginio masė 0,5-1 kg arba truputį daugiau, kad visiškai užpildyti mėginiui skirtą talpyklą;

  • Sudėjus mėginius į maišelius prieš uždarant, iš jų išspaudžiamas oras;

  • Pritvirtinama etiketė, kurioje nurodoma: ūkis, mėginio aprašymas, mėginio paėmimo data;

  • Parengiamas lydintysis dokumentas (tyrimų užsakymo forma, žr. pridedamą pavyzdį), kuriame nurodoma pašaro pavadinimas, mėginio paėmimo vieta, data, laikas, kokius tyrimus reikia atlikti, mėginį paėmusio asmens vardas, pavardė, pareigos, pašaro gamintojas, identifikavimo ženklas, kontaktinio asmens telefono nr., el. pašto adresas ir kita svarbi informacija.

Mėginių ėmimo būdai

Mėginius galima imti naudojant įrangą arba imti rankomis. Visais atvejais pirmiausia sudaromas jungtinis mėginys (4 – 5 kg):

  • Naudojant specialiai pritaikytus zondus siloso (iš tranšėjų ir rulonų) ir šieno (iš rulonų) mėginiams paimti;

123

  • Siloso mėginių paėmimas iš atidarytos tranšėjos galo panaudojant krovėją;

4

  • Mėginių paėmimas rankomis iš ruošiamo siloso tranšėjos ar šėryklų (taikomas mišiniams).

56

Mėginių paruošimas

7

                          A                                    B                                                   C                                          D.

  • Surinktas ir gerai sumaišytas jungtinis mėginys (apie 4-5 kg) išpilamas ant lygios vietos padėtos švarios plastikinės plėvelės (A);

  • Su švariu glaistytuvu, ar kitu panašiu įrankiu, mėginys ant plėvelės išlyginamas ir padalinamas į 4 lygias dalis (B);

  • Priešpriešinės mėginio dalys pašalinamos (C);

  • Likusi mėginio dalis supilama į švarią talpyklą ir gerai sumaišoma (D, E);

  • Procedūra kartojama, kol gaunamas norimas 0,5 – 1 kg mėginys (F, G);

8

.                            E                                     F                                          G                                             H.

  • Mėginys supilamas į švarų maišelį, pridedama etiketė, išspaudžiamas oras, maišelis uždaromas (H).

  • Į rinką tiekiamų pašarinių žaliavų ir kombinuotųjų pašarų mėginių paėmimo kiekybinius reikalavimus ir jų paruošimo metodus, mėginių įpakavimo ir dokumentų tvarkymo bendruosius nuostatus pašarų kokybės valstybinei kontrolei vykdyti nustato Pašarų mėginių paėmimo ir paruošimo techninis reglamentas, patvirtintas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2000-06-30 įsakymas Nr. 208 (Žin., 2000, Nr. 60-1786).

Daugiau straipsnių apie šėrimą rasite čia.

Parengė LSMU Gyvulininkystės instituto Gyvūnų mitybos ir pašarų skyriausChemijos laboratorijos vyr. m. darbuotojai dr. G. Švirmickas. dr. S. Bliznikas, dr. V. Uchockis

Dalinkis:
Dr. Virginijus Uchockis

Apie Dr. Virginijus Uchockis

Išsilavinimas: nuo 1993 m. žemės ūkio mokslų daktaras (zootechnika 03).

Patirtis:  mokslas, mokymas, konsultavimas.

Mokslo institucija: Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Gyvulininkystės institutas.

Pareigos: Gyvūnų mitybos ir pašarų skyriaus vedėjas, vyresnysis mokslo darbuotojas.

Susiję straipsniai

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *