Pasterizuotas pienas veršeliams – prabanga ar būtinybė?

pasterizatoriusVisuose pieno ūkiuose yra pieno, kurio negalima parduoti, tai mastitinis pienas, pienas su antibiotikais – jį ūkininkai vadina sanitariniu. Paskaičiuota, kad tokio pieno per metus iš karvės susidaro nuo 22 iki 62 kg – tai didžiulis praradimas ūkiui.

Nuo senų laikų veršeliai šeriami mastitiniu pienu, net ir žinant, kad nuo jo galima užsikrėsti galvijų virusinės diarėjos virusu, įvairių rūšių streptokoku, mikoplazma, kampilobakterioze ar stafilokoku. Tačiau ne visi žino, kad sanitarinį pieną po pasterizacijos galima sėkmingai naudoti veršelių šėrimui – tai alternatyva pieno pakaitalams.

 

Kada pienas tampa netinkamas veršelių šėrimui?

Tarkim jeigu:
– pienas pamelžiamas iš sergančios karvės;
– naudojama nešvari melžimo įranga;
– naudojami nešvarūs indai (pvz. nepakankamai išplauti kibirai);
– tarp melžimo ir šėrimo praeina daug laiko;
– pienas po pamelžimo laikomas netinkamoje temperatūroje;
– aplinkos poveikis (musės, dulkės ir pan.)
Dėl šių priežasčių mikrobinis pieno užterštumas gali žymiai išaugti. Jeigu veršeliai gaus tokio pieno, ligų ir svorio netekimo bus sunku išvengti. Tik pasterizavimas gali sumažinti šią riziką.

Moksliniai tyrimai, kuriuose lyginamas veršelių sveikatingumas

Veršelius šeriant pasterizuotu pienu pastebima mažiau viduriavo ir sirgimo plaučių uždegimu atvejų, lyginant su veršeliais, kurie šeriami nepasterizuotu pienu. Be to, veršeliai šerti pasterizuotu pienu turėjo didesnį vidutinį priesvorį, nei veršeliai maitinti ne pasterizuotu pienu. Veršeliai šerti pasterizuotu pienu, Amerikos sąlygomis, sutaupė arba nereikėjo išleisti gydimui, papildomus 7,47 Eur (8,13 $) nuo kiekvieno veršelio. Tyrimai taip pat nurodo, kad veršeliai šerti pasterizuotu pienu po atjunkymo turi geresnį apetitą, nei veršeliai girdyti žaliu pienu.

Mokslininkai nuolat tiria mažų veršelių šėrimą ir nustato žymiai didesnę ekonominę naudą tų veršelių, kurie šeriami pasterizuotu pienu. Taigi, veršeliai šeriami paprastu 20% baltymų, 20% riebalų pieno pakaitalu turėjo žymiai mažesnį svorio padidėjimą, mažesnį nujunkymo svorį, didesnę sirgimo riziką ir žiemą, ir vasarą, aukštesnę kritimo riziką žiemos mėnesiais, nei veršeliai šeriami pasterizuotu pienu. Šie skirtumai pirmiausia buvo dėl didesnės maistinės vertės, kurią turi pasterizuotas pienas, lyginant su tradiciniais pieno pakaitalais.

Daugelio mokslinių studijų išvadas galima apibendrinti. Ūkyje susidariusio sanitarinio pieno pasterizavimas ir naudojimas veršelių šėrimui yra labai veiksmingas metodas auginant jaunus sveikus veršelius, kurie ateityje išaugs į pieningas karves.

Pieno pasterizacija

Pieno pasterizacija – tai saugus būdas naudoti sanitarinį pieną veršelių šėrime. Pasterizacijos procesas naikina bakterijas, kurios gali sukelti ligas žmonėms ir gyvūnams. Tačiau pasterizavimas yra ne sterilizacija, pasterizuotame piene gali būti randami nedideli kiekiai bakterijų (kurie jau nėra pavojingi mažiems veršeliams), jeigu buvo pasterizuotas labai prastos kokybės pienas su labai didele bakterijų koncentracija. Standartinė pieno pasterizacija – tai pieno kaitinimas specialiame įrenginyje iki 63 ° C apie 30 minučių. Po to, pienas yra atvėsinamas ir gali būti sušeriamas veršeliams.

Norint padaryti sanitarinį pieną tinkamą veršelių šėrimui, reikia turėti tinkamą įrangą. Patariama pieno cisternas, kur laikomas šis pienas, laikyti švarias ir uždarytas. Taip pienas nebus užterštas prieš pasterizaciją. Svarbu ir tai, kad jei pienas negali būti pasterizuojamas per kelias valandas nuo surinkimo, jis turi būti atšaldomas iki +7° C arba mažiau. Bus išvengta fermentacijos ir bakterijų augimo. Tai labai svarbu, nes esant dideliam bakteriniui pieno užteršimui, dalis bakterijų liks ir po pasterizacijos.

Po pasterizacijos būtina atvėsinti pieną, nes išgyvenusios pasterizacijos procesą bakterijos ims šiltoje terpėje daugintis. Taip nutinka, kai pienui leidžiama lėtai atvėsti keletą valandų, laikant jį aplinkos temperatūroje. Naudojamas pasterizatorius turi turėti atvėsinimo funkciją. Po pasterizavimo, reikia pieną atvėsinti iki šėrimo temperatūros ir nedelsiant juo girdyti veršelius.
Jei šėrimas atidedamas, tada reikia pieną atšaldyti.

Pasterizuotas pienas turi būti laikomas švariai. Pavyzdžiui vienkartiniuose pieno laikymui skirtuose maišeliuose. Veršelius galima girdyti tiesiai iš šių maišelių, taip pat iš švarių kibirų arba butelių. Reikia skirti ypač didelį dėmesį veršelių indų – kibirėlių, čiulptukų švarai.
Nesvarbu, kaip gerai pasterizatorius dirbs, jei veršelių indai nebus tinkamai valomi ir dezinfekuojami prieš naudojimą, bendras veršelių augimo rezultatas nedžiugins.

Būtina tinkamai prižiūrėti pasterizatorių. Dėl prasto valymo, sistemoje kaupsis riebalai, baltymai, kitokie nešvarumai, kartu tai yra puiki terpė daugintis bakterijoms. Pasterizatorių reikia taip prižiūrėti, kaip prižiūrima melžimo įranga. Taip pat reikia sekti, ar teisingai rodomas laikas, bei temperatūra.

Fermos turi pasiskaičiuoti pasterizuoto pieno poreikį, kad atėjus veršelių girdymo laikui jo visada būtų užtektinai. Yra labai blogai, kai pritrūkus pasterizuoto pieno, veršelis yra šeriamas pieno pakaitalu ar žaliu pienu. Veršeliai tokiems pokyčiams yra labai jautrūs.

Sėkmė ir nauda

Patarimai sėkmei:
– nuolat turėti pasterizuoto pieno atsargų;
– apmokyti visus darbuotojus dirbti su pasterizatoriumi, kad jie visas operacijas atliktų teisingai;
– nepasterizuoti labai nekokybiško pieno, nes jo maistinės savybės gali būti nepakankamos veršelių šėrimui;
– tinkamai plauti pasterizatorių ir veršelių indus;
– tinkamai atvėsinti pieną, jei jis nepanaudojamas šėrimui- užšaldyti;
– rankiniu būdu patikrinti pasterizuoto pieno temperatūrą ir taip įsitikinti, kad pasterizatorius gerai veikia.

Naudojant veršelių šėrimui pasterizuotą sanitarinį pieną, gaunama nauda:
– pagaminamas pigus ir didelės maistinės vertės pienas;
– sumažėja veršelių priežiūros išlaidos (nes jie mažiau serga);
– padidėja veršelių priesvoris.

Dalinkis:

Susiję straipsniai

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *