Pelną garantuoja tik kokybiškas pienas

pelna duos tik kokybiskas pienas

Pieno gamintojų netenkina pieno kainos. Tad ypač svarbu mažesnėmis gamybos sąnaudomis gauti didesnį primilžį, o jį lemia sveika ir produktyvi karvių banda, nekelianti rūpesčių dėl pieno kokybės.

Pieno kokybę lemia šie veiksniai: bendras bakterinis užterštumas, somatinių ląstelių skaičius (SLS), inhibitorinių medžiagų nebuvimas ir pieno užšalimo temperatūra.Visi šie rodikliai tarpusavyje susiję ir vienam jų pakitus, priežastį galima rasti analizuojant kitus.

SLS didėjimo priežastys

SLS didėjimas piene – pirmasis slaptojo mastito požymis. Mastitas pridaro daugiausia nuostolių  pieno ūkiams, jis lemia pieno kiekybės ir kokybės pokyčius. Jei vidutinis SLS neviršija 100 tūkst./ml – banda sveika, bet didesnis kaip 200 tūkst./ml SLS dažniausiai rodo, kad karvė serga slaptuoju mastitu.
SLS piene itin padidėja po traumų, veikiant cheminėms medžiagoms arba infekcinių ligų sukėlėjams.

SLS didėjimą taip pat lemia:

  • medžiagų  apykaitos ligos, nagų problemos, gimdos uždegimas ir pan.;
  • netinkama melžimo higiena, po melžimo nedezinfekuojami speniai;
  • vadybos klaidos – sergančios karvės neatskiriamos nuo sveikų, neatliekami jų pieno mėginių bakteriologiniai tyrimai, netikrinamas melžimo sistemos darbas, laiku nekeičiamos melžiklių  gumos ir kitos guminės dalys;
  • prastos gyvulių laikymo sąlygos;
  • šėrimo klaidos;
  • gyvulių patiriamas stresas: šiurkštus elgesys su jais, karštis, fiziologiniai organizmo pokyčiai, pašarų pasikeitimas, hierarchija bandoje ir kt.

Nustatyta, kad padidėjus SLS, sumažėja pieno riebumas, laktozės kiekis ir primilžis, bet padidėja baltymingumas. Padidėjus SLS, piene galima aptikti inhibitorinių medžiagų, rodančių, kad sveikų karvių pienas sumaišytas su sergančių. Sumažinus SLS ūkyje neįteisintais metodais ir priemonėmis (pavyzdžiui, pieną paveikus išcentrine jėga), pieno kokybė nepagerėja, o tik iškreipiama informacija, ar pienas gautas iš sveikų karvių.

lnhibitorių piene negali būti

Tai bakterijų  dauginimąsi stabdančios medžiagos – antibiotikai, įvairios konservuojamosios (formalinas, amoniakas, vandenilio peroksidas, vario sulfatas ir kt.) ir dezinfekuojamosios (chlorkalkės, chloraminas, natrio hipochloritas ir kt.) cheminės medžiagos.  Pienas, turintis inhibitorinių medžiagų, kenksmingas žmonių  sveikatai. Be to, šios medžiagos stabdo pieno rūgšties bakterijų, naudojamų rūgštiems pieno produktams ir sūriams gaminti, dauginimąsi. Perdirbėjai tokio pieno naudoti negali, todėl griežtai tikrina.

Inhibitorinių medžiagų piene gali atsirasti, jei:

  • karvės gydomos antimikrobiniais ar kitokiais preparatais ir nesilaikoma išlaukos laikotarpio;
  • užtrūkstant karvei buvo sušvirkšti antimastitiniai preparatai, o karvė apsiveršiavo anksčiau numatyto laiko;
  • karvės šeriamos supelijusiais mikotoksinais užterštais pašarais;
  • po dezinfekavimo blogai išplaunami melžimo, pieno aušinimo ir kiti pieno indai;
  • padidėjęs SLS piene;
  • karvės šeriamos kombinuotaisiais pašarais ar premiksais su antbiotikų priedais.

Kodėl didėja pieno užšalimo temperatūra

Svarbus pieno kokybės rodiklis – pieno užšalimo temperatūra. Ji priklauso nuo metų laiko, aplinkos temperatūros, karvių veislės, amžiaus, laktacijos laikotarpio, produktyvumo ir ypač mitybos. Pieno užšalimo temperatūrą lemia sausųjų, ypač laktozės bei mineralinių medžiagų, kiekis piene. Kuo šių medžiagų piene daugiau, tuo užšalimo temperatūra žemesnė. Jei tiriant kontrolinį mėginį nustatoma, kad piene yra pašalinio vandens, už pieną taikoma nuoskaita. Priklausomai nuo pieno cheminės sudėties, užšalimo temperatūra gali svyruoti nuo -0,515 iki -0,560 °C.

Veiksniai, dėl kurių didėja pieno užšalimo temperatūra:

  • karvių šėrimo racione trūksta maisto medžiagų, reikalingų pieno gamybai, netinkamas santykis tarp angliavandenių ir baltymų, trūksta lengvai virškinamų angliavandenių;
  • pašare per mažai kalcio, fosforo, natrio, kobalto, mangano ir kitų mineralinių medžiagų;
    prastos kokybės silosas, šienainis ar kitas raugintas pašaras, kuriuose yra daug sviesto ar kitų organinių rūgščių;
  • sumažėjęs pieno liaukos sintezės aktyvumas – karvėms sergant tešmens uždegimu ar jas trūkinant;
    įvairių virškinimo organų, ypač kepenų, ligos;
  • per aukšta aplinkos temperatūra ir didelis oro drėgnumas, pienas užšaldomas iš dalies;
  • į pieną pateko vandens, likusio pieno linijose po plovimo, ypač vamzdynų alkūnėse;
  • dauguma melžiamų karvių yra šviežiapienės.

Būtina laikytis švaros

Pamelžtas pienas yra sąlyginai švarus, be bakterijų. Jei pienas po melžimo neužteršiamas, tai atvėsinus viename jo mililitre randama tik apie 10 tūkst. bakterijų. Jei pienas užteršiamas ir jame nustatoma daugiau kaip 300 tūkst. bakterijų 1 mililitre, prastėja pieno kokybė, sumažėja jo laikymo trukmė ir panaudojimo galimybės.

Pieno užterštumą lemiančios priežastys:

  • tešmuo plaunamas vandeniu ir naudojama viena pašluostė kelioms ar visoms karvėms;
  • po plovimo tešmuo nenusausinamas, nenumelžiamos pirmosios čiurkšlės;
  • pienas pirmiau patenka į tarpinius indus, po to į šaldytuvą;
  • melžiama į senas, deformuotas, sunkiai išplaunamas pieno linijas;
  • pienui košti naudojami prastos kokybės filtrai;
  • per lėtai atšaldomas pienas šaldytuvuose;
  • neištirta vandens, naudojamo linijoms plauti, kokybė;
  • nekontroliuojama pieno indų ir aparatų plovimo kokybė;
  • netinkamai įrengti pieno blokai;
  • nenaikinamos musės ir graužikai;
  • dirba nekvalifikuotas personalas.

Taigi svarbiausi veiksniai, lemiantys pieno kokybę, – sveika karvė, tinkami ir kokybiški pašarai, geros gyvulių  laikymo sąlygos, pieno indų švara ir tinkama melžimo technologija. Tik gaminamas kokybiškas, švarus, gero skonio ir kvapo pienas leis ūkininkui dirbti pelningai.

Daugiau straipsnių apie pieno kokybę rasite čia.

Daugiau straipsnių apie šėrimą rasite čia.

© VšĮ Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba, 2013 m.
Parengė Žydrė Kažukalovienė,
Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Gyvulininkystės skyriaus vyresnioji specialistė.

Dalinkis:

Susiję straipsniai

Comments are closed.