„Pienės 2015“: „Atžalynas“ puoselėja ambicijas tapti efektyviausiu pieno pardavėju šalyje

DSC_0127Nuotraukoje: fermos vedėja Albina Zubrienė.

Alytaus r. žemės ūkio bendrovė „Atžalynas“ prieš mėnesį suskirstė karves į dvi grupes: duodančias iki 30 litrų pieno per dieną ir daugiau kaip 30. Produktyvesnius gyvulius 250 karvių – pradėjo melžti tris kartus, o likusias 137 – du.

Tokį sprendimą bendrovės vadovybė priėmė po konkurso „Pienės 2015”, kuriame efektyviausių Lietuvos pieno pardavėjų dešimtuke pelnė antrąją vietą. „Mūsų galvijai produktyvūs, viena karvė per dieną duoda net 71,2 litro pieno. Tai nėra vien ambicija siekti pirmosios vietos kitų metų konkurse, bet ir noras dar labiau paisyti gyvūnų gerovės ir sveikatingumo“, – teigia fermos vedėja Albina Zubrienė.

Ponia Albina pastebi, kad tris kartus melžiamų karvių produktyvumas padidėjo 4-5 litrais per dieną, bendras primilžis – 3,3, o baltymų ir riebalų kiekis nesumažėjo. Šiuo metu „Atžalyno“ bendrovė per parą iš karvės vidutiniškai primelžia 34 litrus pieno. Be to, į šį skaičių neįeina veršeliams sugirdomas ir sergančių karvių pienas.

„Netrukus „Atžalyno“ pieno padalinio komanda ir Izraelio pienininkus aplenks. Anksčiau lietuviai važiuodavo į šią šalį ar į Ameriką mokytis, kaip padidinti primilžį. Jei mūsiškiai ir toliau taip stengsis, netrukus į „Atžalyną“ visi važiuos mokytis. Mūsų fermos – sovietinės, tik rekonstruotos, pakeistas laikymo būdas, stogai ir ventiliacija. Tačiau, pasirodo, ir tokiomis sąlygomis įmanoma pasiekti pavyzdinį produktyvumą. Gali turėti milijoną, tačiau be savo darbą mylinčių ir išmanančių žmonių nieko nebus“, – ir juokais, ir rimtai porina bendrovės vadovas Algis Žėkas.

Bendrovės fermose dirba penkios melžėjos. Iš pradžių moterys nebuvo patenkintos papildomu melžimu ir šiek tiek pakitusiu melžimo grafiku, tačiau sužinojusios, kad už prisidėjusį darbą bus atlyginta, greitai susitaikė su pasikeitusia situacija. „Bendrovės vadovas neskriaudžia nė vieno. Ar kalbėtume apie melžėjas, ar apie fermos, ar apie kitus ūkio darbininkus, – teigia ponia Albina. – Todėl kasmet stengiamės bet kiek į viršų kilsterėti rezultatus. Kviečiamės konsultantus ne tik dėl racionų, labai paisome pašarų kokybės, patys stebime, kaip slegia silosą, reikalaujame, kad žolę pjautų kuo anksčiau, geriname genetiką.“

Dabar kas antrą dieną iš bendrovės iškeliauja 26, 1 t žaliavinio pieno. Dėl tokio sprendimo sutaupo ne tik žaliavą perkanti perdirbimo įmonė, bet ir „Atžalynas“, nes sunaudoja mažiau plovimo medžiagų.
„Viskas, ko reikia, kad pieno padalinys normaliai funkcionuotų, turime. Svarbiausia, kad netrūksta meilės darbui, net ir esant tokioms pieno supirkimo kainoms. Įsivaizduokite ketvirčio rezultatą: palyginti su tuo pačiu ankstesnių metų laikotarpiu, pardavėme 200 t daugiau pieno ir gavime 200 tūkst. Lt pajamų mažiau. Džiaugiamės, kad pelninga kita veikla, nes „į minusą eiti“ niekam nesinori. Žinoma, sunkus laikotarpis praeis“, – sako „Atžalyno“ vadovas Algis Žėkas.

Bendrovė nemažai investuoja į galvijų laikymo, darbo sąlygų gerinimą: pertvarkė melžimo aikštelę – dabar vienu metu melžia ne 10, o 28 karves. Neseniai įrengė dar vieną skysto mėšlo rezervuarą, šiemet baigia statyti papildomą siloso tranšėją.

Veršeliai pirmąsias tris savaites jau kuris laikas auginami modernioje lauko tipo veršidėje. „Tai vienas sveikatingiausių laikymo būdų, nes lauke mažiausia mikroorganizmų, galinčių sukelti ligas, natūrali ventiliacija. Maži veršeliai jautrūs skersvėjams, laikant lauke jų mažiau, be to, galima pasislėpti nameliuose. Kadangi kiekvienas veršelis laikomas atskirai, greitai pastebima, jei jis suviduriavo, todėl iš karto pradedama gydyti“, – pastebi UAB „Agroinfo“ direktorius Mindaugas Eidukaitis.

Prieš metus „Atžalyno“ bendrovė įsigijo pasterizatorių. „Iki tol gyvenome kaip akmens amžiuje, pieną nešiodavome kibirėliais, temperatūrą tikrindavome ranka“, – šypsosi fermos vedėja. M. Eidukaitis pabrėžia, kad pirkinys leido ne tik palengvinti darbą fermos darbuotojams. „Pasterizatorius standartizuoja procedūrą – atiduodamas reikalingas kiekis vienodos temperatūros pieno bet kurio šėrimo metu. Tiek pieno kiekis, tiek temperatūra labai svarbūs mažam veršeliui norint, kad jis būtų atsparus ligoms ir greitai augtų“, – teigia „Agroinfo“ direktorius.

Fermos vedėja sako, kad būtiniausių pirkinių sąraše krekenų girdymo sistema. „Įdiegta elektroninė karvių rujų sekimo sistema labai pasiteisino, manau, kad tokios sistemos reikia ir telyčioms“, vardija Albina.

Straipsnio nuotraukos – galerijoje.

Dalinkis:

Susiję straipsniai

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *