Šėrimas

Pieninių veislių galvijų šėrimas, I dalis

Pradedu straipsnių ciklą apie pieninių veislių galvijų šėrimą. Pirmojoje ciklo dalyje skaitykite apie pašarų sukaupimą karvėms bei užtrūkusių ir veršingų karvių šėrimą.

Pašarų sukaupimas karvėms. Pašarų poreikis ir jų rūšys priklauso nuo karvių bandos produktyvumo, pasėlių struktūros, pašarų gamybos technologijų ir kt. Todėl pašarų karvėms struktūra atskiruose ūkiuose gali būti skirtinga. Svarbu tai, kad sudarytuose racionuose būtų pakankamai energijos ir maisto medžiagų, o skiriamas pašarų kiekis būtų optimalus fiziologiniu, pieno kokybės, ekonominiu požiūriu.

Palankios klimatinės sąlygos žolėms augti įgalina šalies ūkiuose pagaminti pakankamai ir gerų žolinių pašarų. Todėl naudinga karvėms taikyti žolinį – silosinį šėrimo tipą, kai žoliniai pašarai (žali, žolių silosas, šienas) jų metinėje pašarų struktūroje sudaro ne mažiau kaip 65 – 70 proc. visos pašarų energetinės vertės. Geros kokybės baltymingi ir pigūs žoliniai pašarai yra vienas svarbiausių veiksnių, turinčių įtakos pieno gamybos ekonomikai.

Orientacinės pašarų kaupimo normos (natūra, be laikymo ir kitų nuostolių) pateikiamos 1 lentelėje. Jos tinka daugiau siloso gaminantiems ūkiams. Neturint siloso, jo kiekį, atsižvelgiant į maistingumą, tenka pakeisti kitais pašarais.

Be ūkiuose pagamintų ir perkamų kombinuotųjų pašarų, karvių šėrimo pilnavertiškumui užtikrinti kartais tenka papildomai panaudoti pramonės gaminamus mineralus, vitaminus ar kitokius biologiškai aktyvių medžiagų papildus. Jų poreikis priklauso nuo sukauptų pašarų kokybės, cheminės sudėties ir maistingumo.

Užtrūkusių ir veršingų karvių šėrimas. Sveiko galvijų prieauglio išauginimas priklauso nuo gerų karvių laikymo ir priežiūros sąlygų, optimalaus apsėklinimo ir užtrūkinimo laiko, šėrimo gausumo ir pilnavertiškumo.

Šiuo požiūriu yra svarbūs paskutiniai karvių veršingumo mėnesiai. Veršingumo pradžioje embrionui reikia nedaug maisto medžiagų. Jų pakanka pagal šėrimo normas su pašarais gaunamo kiekio karvės gyvybinėms funkcijoms palaikyti ir prieaugiui gauti. Tačiau paskutiniaisiais veršingumo mėnesiais vaisius sparčiai auga, ir maisto medžiagų poreikis prieaugliui nuolat didėja. Ypatingai didelę reikšmę vaisiaus vystymuisi turi paskutinės 6 veršingumo savaitės. Todėl labai svarbu laiku karves užtrūkinti, kad nustojus funkcionuoti pieno liaukai, augantis vaisius būtų aprūpintas maisto medžiagomis. Be to, dalis šių medžiagų dar kaupiasi karvių organizme, kurios po apsiveršiavimo naudojamos pieno gamybai. Mat produktyvios karvės laktacijos pradžioje dar nepajėgia suėsti pagal produktyvumą reikiamo pašarų kiekio ir pieno gamybai naudoja organizmo atsargas, sukauptas užtrūkimo laikotarpiu. Jeigu šių atsargų sukaupta nepakankamai, tai per artimiausią laktaciją karvė gali duoti 300 – 400 kg mažiau pieno.

Savalaikis veršingų karvių užtrūkinimas, pakankamas ir pilnavertis šėrimas įgalina realizuoti genetinį jų produktyvumo potencialą, išvengti medžiagų apykaitos sutrikimų laktacijos pradžioje, sulaukti gerai išsivysčiusio ir sveiko prieauglio.

Antrojoje dalyje bus rašoma apie veršingų karvių užtrūkimą, užtrūkusių karvių šėrimą bei racionų sudarymą.

Pieninių veislių galvijų šėrimas, II dalis

Daugiau straipsnių apie šėrimą rasite čia.

Parengė dr. V Uchockis, prof. habil. dr. V. Tarvydas, habil. dr. P. Bendikas.

Gyvulininkystės žinynas, LSMU Gyvulininkystės institutas.