Antrojoje ciklo dalyje skaitykite apie veršingų karvių užtrūkimą, užtrūkusių karvių šėrimą bei joms skirto raciono sudarymą.
Veršingų karvių užtrūkimas. Veršingą karvę reikia užtrukinti, likus 50 – 60 dienų iki apsiveršiavimo. Gausiai šeriamos produktyvios karvės laktacijos pabaigoje dar duoda apie 7 – 10 kg, o labai produktyvios – ir daugiau, pieno. Neužtrūkintos karvės pieno duotų iki pat apsiveršiavimo, tačiau tuomet jos nepasiruoštų laktacijai, tai neigiamai paveiktų veršelio sveikatą.
Dažniausiai karvės užtrūkinamos tradiciniu būdu – kelias dienas palaipsniui mažinant pašarų davinį ir melžimų skaičių. Taikant šį būdą, karves, duodančias 3 – 5 kg pieno, galima užtrūkinti iš karto. Duodančias daugiau pieno reikia trūkinti palaipsniui, kad būtų išvengta tešmens susirgimų. Užtrūkinimo laikotarpis gali tęstis 5 – 10 dienų, o labai produktyvių karvių – ne ilgiau kaip 15 dienų. Mažiau duodama pašarų, skatinančių pieno liaukų veiklą – koncentruotų pašarų ir sultingų. Pastebėta, kad tuomet apie 80 proc. karvių veršiuojasi dieną. Dienos metu besiveršiuojančiai karvei, esant reikalui, patogiau suteikti pagalbą, pagirdyti ir prižiūrėti veršelį. Nustojus melžti ir atsižvelgiant į tešmens būklę, per keletą dienų pereinama prie normalaus šėrimo. Padidinamas sultingųjų, kombinuotųjų pašarų davinys.
Užtrūkinimo laikotarpis labai sutrumpėja taikant hormoninius ar kitus preparatus, stabdančius pieno liaukų veiklą.
Užtrūkusių karvių šėrimas. Užtrūkio laikotarpiu gyvulių organizme kaupiasi papildomos maisto medžiagų atsargos, kurios vėliau per laktaciją naudojamos pieno sintezei. Priklausomai nuo įmitimo, karvės per parą priauga iki 0,7 – 1,0 kg, ir per užtrūkį jų svoris padidėja 10 – 12 proc. (50 – 60 kg). Jeigu užtrūkusių karvių įmitimas blogesnis negu vidutinis, paros davinį reikia papildyti pašarų priedu. Toks pašarų priedas taip pat duodamas jaunoms, augančioms karvėms.
Pašarų priedas turi būti saikingas. Blogai, kai užtrūkio metu karvės nutukinamos. Jos nutunka dėl per daug intensyvaus nenormuoto šėrimo ir raciono stokos. Riebios karvės atsiveda silpnesnius, ligoms neatsparius veršelius, todėl prieš veršiavimąsi jos turi būti normalaus įmitimo.
Pirmąją užtrūkio laikotarpio pusę karvės šeriamos gausiau, o paskutinėmis savaitėmis prieš veršiavimąsi – ne taip gausiai. Mat tuo metu sumažėja pašarų ėdamumas, nes vaisius spaudžia virškinamąjį traktą. Karvės 100 kg svorio suėda tik apie 2,0 – 2,5 kg sausųjų medžiagų. Todėl labai svarbu, kad energijos ir maisto medžiagų koncentracija raciono sausojoje medžiagoje būtų pakankama. Tačiau visais atvejais nereikia stengtis be reikalo mažinti šėrimo lygio, kad nepakenktų vaisiaus vystymuisi ir tinkamam pasiruošimui veršiavimuisi ir sekančiai laktacijai.
Racionų sudarymas. Užtrūkusioms karvėms skirti daviniai turi būti sudaryti iš geros kokybės ir įvairių pašarų, atsižvelgiant į mitybos normas (1 lentelė). Didesniąją raciono dalį turi sudaryti apėmingi pašarai, t.y. tūringi augaliniai pašarai. Šie didesnę maistinę vertę turintys pašarai (ankštinių – varpinių žolių, kukurūzų silosas) davinyje, skaičiuojant sausąja medžiaga, gali sudaryti iki 2 proc. gyvulio svorio. Užtrūkusioms karvėms skiriant didesnį kiekį apėmingų pašarų, jų organizmas įpranta prie didelės apimties davinio. Tai labai svarbu laktacijos pradžioje, kai pieno primilžio skatinimui reikia, kad gyvuliai suėstų daug pašarų.
Kombinuotųjų pašarų užtrūkusioms karvėms skiriama, atsižvelgiant į apėmingų pašarų kokybę ir maistingumą, ir tiek, kiek reikia maisto medžiagų, negautų su apėmingais pašarais, trūkumui padengti. Likus maždaug 2 savaitėms iki veršiavimosi, rekomenduojama palaipsniui didinti kombinuotųjų pašarų kiekį, kad raciono struktūra artėtų prie apsiveršiavusių karvių davinio struktūros. Taip išvengiama streso dėl davinio pasikeitimo laktacijos pradžioje ir prieskrandžių mikrofloros veiklos sutrikimų.
Užtrūkimo metu padidėja mineralinių medžiagų ir vitaminų poreikis, nes vyksta vaisiaus kaulų mineralizacija, o per praėjusią laktaciją karvių organizmo atsargos būna išsekusios.
Vasarą užtrūkusios karvės ganomos geroje ganykloje arba gausiai šeriamos žaliaisiais pašarais. Papildomai duodama mineralinių pašarų, mažiau baltymingų koncentratų.
Trečiojoje dalyje bus rašoma apie melžiamų karvių šėrimą bei racionų sudarymą.
Pieninių veislių galvijų šėrimas, III dalis
Pieninių veislių galvijų šėrimas, I dalis
Parengė dr. V. Uchockis, prof. habil. dr. V. Tarvydas, habil. dr. P. Bendikas.
Gyvulininkystės žinynas, LSMU Gyvulininkystės institutas.
