Pieninių veislių galvijų šėrimas, V dalis

Penktojoje ciklo dalyje skaitykite apie karvių šėrimą pereinamaisiais laikotarpiais, karvių šėrimą ganiavos pradžioje ir pabaigoje bei karvių geriamo vandens poreikį.

Karvių šėrimas pereinamaisiais laikotarpiais. Keičiantis metų laikams, keičiasi pašarai ir gyvulių laikymo sąlygos, todėl tenka atitinkamai pertvarkyti ir gyvulių šėrimą. Tai reikia daryti pamažu, nes prie naujos sudėties racionų galvijų prieskrandžių mikroflora prisitaiko per 10 – 12 dienų.

Karvių šėrimas ganiavos pradžioje. Kad karvės duotų kuo daugiau pieno, jas reikia kuo anksčiau pradėti ganyti jaunoje žolėje. Jaunoje, vešlioje žolėje yra daug gerai virškinamų baltymų, bet mažai ląstelienos ir kitų angliavandenių. Karvių, iš karto priėdusių daug jaunos žolės, virškinimo procesai didžiajame prieskrandyje sutrinka nuo neįprasto maisto medžiagų santykio.

Ganiavą reikia pradėti palaipsniui. Pirmąsias 3 ganiavos dienas reikėtų ganyti 1 – 2 val., paskui vis ilgiau ir jau po 10 – 12 dienų galima ganyti visą dieną. Tačiau pirmosiomis ganiavos dienomis karves parginus į tvartą, joms reikėtų duoti visų žiemos raciono pašarų. Vėliau, ilginant ganymo laiką, po truputį mažinamas žiemos raciono pašarų kiekis. Šerti žiemos pašarais naudinga dar keletą savaičių, kol ganyklos žolėje bus pakankamai ląstelienos. Labai gerai pereinamuoju laikotarpiu karves pašerti melasa, kuri racionus papildo lengvai virškinamais angliavandeniais (cukrumi) ir sumažina pieno riebumo svyravimus.

Išginus karves į ganyklas, jos šeriamos ne tokiais baltymingais kombinuotaisiais pašarais, mažinama jų norma. Antroje laktacijos pusėje ir užtrūkusioms karvėms, kol dar žolėje yra pakankamai baltymų, kombinuotųjų pašarų normą galima sumažinti iki minimumo.

Karvių šėrimas ganiavos pabaigoje. Nuo rugsėjo antrosios pusės paprastai pradedama pereiti prie tvartinio šėrimo racionų. Tuo metu ganyklose jau mažai žolės, todėl karvėms tenka duoti kitų žaliųjų pašarų. Rudenį žalieji pašarai būna sultingesni, todėl reikia pridėti sauso pašaro – šieno arba šiaudų.

Karvių šėrimui rudenį tinka visi žalieji pašarai (įvairių daugiamečių žolių ar pievų atolas, kukurūzai, pašariniai kopūstai, turnepsas ir kt.).

Šaltu, vėjuotu ir lietingu oru nakčiai karves reikia parginti į tvartus. Rugsėjo pabaigoje, nepriklausomai nuo oro sąlygų, visas karves nakčiai reikėtų suginti į tvartą ir papildomai pašerti žiemos pašarais.

Nuo spalio pradžios karvėms turi būti skiriamas visas tvartinio laikotarpio racionas, nors dieną jos ir pasiganytų. Į ganyklą jos išgenamos tik tada, kai ant žolės nebūna šerkšno.

Karvių geriamo vandens poreikis. Karvių aprūpinimas geriamu vandeniu turi didelės įtakos pieno primilžiui. Negaunant reikiamo kiekio vandens, jis greitai mažėja. Geriausia, kai karvės gali prieiti prie vandens ir pačios reguliuoti jo suvartojimą. Karvių vandens poreikis karvėms priklauso nuo su pašarais gauto sausųjų medžiagų kiekio, pieno primilžio, aplinkos temperatūros. Kiekvienam kilogramui davinio sausosios medžiagos karvės išgeria apie 3,5 – 5,5 l vandens (1 lentelė).

Žiemą geriamo vandens temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 10 – 120C. Labiausiai tinka automatinės girdyklos. Jei jų nėra, karves reikia girdyti ne mažiau kaip 3 kartus per parą. Vanduo turi atitikti higienos normų reikalavimus.

Pieninių veislių galvijų šėrimas, IV dalis

Pieninių veislių galvijų šėrimas, III dalis

Pieninių veislių galvijų šėrimas, II dalis

Pieninių veislių galvijų šėrimas, I dalis

Parengė dr. V. Uchockis, prof. habil. dr. V. Tarvydas, habil. dr. P. Bendikas.

Gyvulininkystės žinynas, LSMU Gyvulininkystės institutas.

Dalinkis:
Dr. Virginijus Uchockis

Apie Dr. Virginijus Uchockis

Išsilavinimas: nuo 1993 m. žemės ūkio mokslų daktaras (zootechnika 03).

Patirtis:  mokslas, mokymas, konsultavimas.

Mokslo institucija: Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Gyvulininkystės institutas.

Pareigos: Gyvūnų mitybos ir pašarų skyriaus vedėjas, vyresnysis mokslo darbuotojas.

Susiję straipsniai

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *