Pieno ir cukraus kvotų panaikinimas sujauks rinkas?

Nuo 2015 m. balandžio 1 d. neturėtų likti 1984 m. įvestos pieno gamybos kvotų sistemos. Taip pat kalbama ir apie cukraus kvotų atsisakymą. Lietuvos ūkininkų nuomone, kvotų atsisakymas, nesuvienodinus tiesioginių išmokų būtų pražūtingas šalies žemės ūkiui.

Žemės ūkio ministerija pieno gamybos kvotų atsisakymą vadina neišvengiamybe, todėl pataria pieno gamintojams jau dabar ruoštis darbui naujomis rinkos sąlygomis bei planuoti investicijas.

Kvotos metai trunka nuo balandžio 1 d. iki kitų metų kovo 31 d. Per šį laikotarpį tvarkoma parduodamo, ūkyje suvartojamo bei superkamo pieno ir jo produktų apskaita. Už „virškvotinį“ mokestį kitų šalių pieno gamintojai moka baudas, siekiančias 0,96 Lt/kg. Lietuva iki šiol niekada neviršijo jai nustatytos nacionalinės kvotos: 2010–2011 kvotos metais pardavimo perdirbti kvota buvo įvykdyta 77 proc., o 2011–2012 kvotos metais – 79 proc. Pardavimo tiesiogiai vartoti kvota atitinkamai įvykdyta 58 ir 54 proc. Dėl to Lietuvos pieno gamintojų situacija nėra dramatiška. Kur kas didesnį nerimą kelia tai, kad pieno perprodukcija gali sumažinti ir taip žemas pieno supirkimo kainas.

Panaši situacija bręsta ir cukraus pramonėje. ES biurokratai siūlo panaikinti cukraus gamybos kvotų sistemą nuo 2015 m. spalio 1 d. Tiesa cukraus paklausa pasaulinėje rinkoje vis didėja, todėl dėl supirkimo kainų ūkininkams nederėtų nerimauti. Tačiau šioje vietoje būtina atkreipti dėmesį į tai, kad nuo 2014 m. sausio 1 d. atskiros tiesioginės išmokos už cukrų nebus mokamos (tai nesusiję su kvotos naikinimu), tačiau bus ir toliau mokamos tiesioginės išmokos už plotus, apibendrinant –cukrinių runkelių augintojų bendros gaunamos pajamos iš minėtų išmokų sumažės. Jei bus atsisakyta cukraus gamybos kvotų, cukrinių runkelių supirkimo kainos nebus reguliuojamos, tai yra veiks rinkos kainos.

Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) pirmininkas Jonas Talmantas akcentavo, kad senųjų ES valstybių narių ūkininkai gauna gerokai didesnes tiesiogines išmokas už lietuvius, latvius ar estus. Šią nelygybę iš dalies kompensavo pieno kvotos ir jei kvotų sistema bus panaikinta, Lietuvos ūkininkai palyginti su senųjų ES šalių ūkininkais atsidurs apgailėtinose konkurencinėse sąlygose. Todėl LŪS pirmininko nuomone, apie pieno kvotų panaikinimą negali būti nė kalbos tol, kol nebus suvienodintos tiesioginės išmokos, tai yra rytų ir vidurio Europos ūkininkai turi gauti tokio pat dydžio tiesiogines išmokas, kaip ir vakarų europiečiai. Priešingu atveju Lietuvos žemės ūkis žlugs.

Algimanto Paspirgėlio, AB „Pieno žvaigždės“ žaliavos pirkimų direktoriaus teigimu – šioje situacijoje nieko nepadarysi, teks prisitaikyti prie naujų sąlygų:

Lietuvoje 2010-2011 m. pieno kvota buvo įvykdyta 77 procentais. Atsižvelgiant į prognozuojamą pieno gamybos augimą, kvotos viršijimas ir baudos už kvotos viršijimą Lietuvai šiais ir kitais kvotos metais negresia. Tuo tarpu Latvijoje tikimasi pieno gamybos kvotų viršijimo ir sankcijų už tai jau šiais 2012-2013 kvotos metais – tai gali pristabdyti pieno ūkio vystymąsi kaimyninėje šalyje. Kai kurie analitikai prognozuoja, kad panaikinus ES pieno gamybos kvotų sistemą per penkerius metus žaliavinio pieno gamyba padidės 55–60 proc., tačiau dėl rinkos savireguliacijos tokio augimo realiai sunku tikėtis. Aišku, kad, augant pieno gamybai, pranašumą, įgis ūkiai ir įmonės kurių gamybos savikaina mažiausia ir kurių produkcija yra labiausiai konkurencinga. Lietuvos pieno perdirbimo pramonė šiuo metu yra pajėgi perdirbti visą pieno gamybos kasmetinį prieaugį. Ko reikėtų tikėtis po kvotų panaikinimo panaikinus tiesioginių išmokų mokėjimą žemdirbiams, turėtų atsakyti ES politiką žemės ūkio srityje įgyvendinantys politikai. Tiek žemės ūkio, tiek perdirbimo verslui teks prisitaikyti prie priimtų sprendimų ir dirbti susiformavusios rinkos sąlygomis.

Rimantas Krasuckis Žemės ūkio ministerijos Žemės ir maisto ūkio departamento direktorius – ūkininkams vertėtų stiprinti savo įtaką:

Kalbant apie pieno kvotų sistemos panaikinimą nuo 2015 m. balandžio 1 d., reikia pažymėti, kad daugelyje ES šalių pieno gamyba yra žemiau nustatytos pieno gamybos kvotos. Šiuo metu pieno gamybos augimas daugiau stebimas naujosiose ES šalyse, o senosiose – netgi mažėja. Taigi ir panaikinus pieno kvotas ES šalyse neturėtų labai išaugti pagaminamo pieno kiekis, o pieno supirkimo kainos labiau priklauso nuo rinkos sąlygų. Lietuva daugiau kaip 50 proc. supirkto pieno įvairių produktų pavidalu eksportuoja į kitas šalis. Taigi mūsų šalies pieno sektorius yra labai priklausomas nuo pasaulinės pieno rinkos situacijos. Kalbant apie pieno supirkimo kainų dydį tikimės, kad šalies ūkininkai pasinaudos naujuoju teisės aktu – vadinamuoju ES pieno paketu (2012 m. kovo 14 d. priimtu Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu Nr. 261/2012). Jis suteikia galimybę pieno gamintojams telktis į gamintojų organizacijas ir jų asociacijas ir šitaip stiprinti savo derybines galias siekiant palankesnių pieno supirkimo sąlygų (taip pat ir dėl supirkimo kainų). Tuo tarpu pieno kvotų panaikinimas neturės įtakos tiesioginėms išmokoms.

Parengta pagal „Valstiečių laikraštis“ informaciją.

Susiję straipsniai

Comments are closed.