Karvės fiziologinės būklės poveikis pienui

pieno kokybė 2 dalisKarvės masė. Gerai šeriamos stambesnės karvės duoda daugiau pieno, nes jos daugiau pajėgia suėsti pašarų ir asimiliuoti maisto medžiagų. Tos pačios veislės produktyvesnės karvės paprastai ir būna stambesnės. Tačiau reikia žinoti, kad didėjant kūno masei, pieningumas didės tik tada, kai bus išlaikytas pieninis karvės tipas. Priešingu atveju didėjant karvės masei, pieningumas gali mažėti. Geriausių bandų Lietuvos juodmargės turėtų sverti 550 – 650 kg, o Lietuvos žalosios – 520 – 600 kg. Pageidautina, kad per laktaciją karvės duotų pieno 8 – 10 kartų daugiau negu ji sveria.

Individualios karvės savybės. Vienos veislės ir vienos bandos karvės, laikomos vienodomis sąlygomis, paprastai duoda nevienodos sudėties ir vienodą kiekį pieno. Tai priklauso nuo paveldėjimo, šėrimo, laikymo ir priežiūros įvairaus augimo ir brandos laikotarpiais.

Laktacijos periodas. Karvių laktacija trunka vidutiniškai 305 dienas. Per tą laiką pieno savybės ryškiausiai pakinta 3 kartus. Per pirmąsias 5 – 7 dienas po apsiveršiavimo karvė duoda krekenas, kurios pagal cheminę sudėtį, išvaizdą ir fiziologinį poveikį skiriasi nuo pieno. Krekenos, ypač pirmųjų trijų dienų, yra tirštesnės už pieną, sūraus skonio, geltonos spalvos. Jose yra daug baltymų (iki 15%), kurių didelę dalį sudaro albuminas ir globulinas (8,3%). Dėl didelio baltymų kiekio krekenų rūgštingumas būna didesnis kaip 400T. Krekenose daugiau negu piene yra riebalų (6,3%), mineralinių medžiagų, vitaminų (A, B, C, D, E) ir mikroelementų. Jos yra nepakeičiamas ką tik atvesto veršelio maistas – labai maistingos, minkština vidurius, be to, jose yra daug lizocimo, globulinų, turinčių imuninių savybių ir apsaugančių atvestą veršelį nuo ligų. Tačiau jos netinka pramoniniam perdirbimui, nes sukreša kaitinant, yra sūraus skonio.

Vėliau per visą 280 – 285 dienų laktacijos laikotarpį karvės duoda normalų pieną. Daugumos visų veislių karvių per antrąjį ir trečiąjį laktacijos mėnesius duodamo pieno riebumas sumažėja, po to pamažu didėja. Laktacijos pabaigoje pienas būna 1,2 – 1,45 karto riebesnis negu pirmąjį laktacijos mėnesį. Pieningumas pradeda mažėti jau per pirmąjį veršingumo mėnesį.

Trečiasis periodas – tai 10 – 15 dienų prieš užtrūkimą. Užtrūkstančių karvių piene būna daugiau riebalų (5 – 7%), baltymų, mineralinių medžiagų, fermentų ir mažiau pieno cukraus negu normalios laktacijos karvių. Riebalų rutulėliai būna smulkūs, todėl, separuojant tokį pieną, daugiau riebalų patenka į nugriebtą pieną. Toks pienas pasidaro karčiai sūrus, o rūgštingumas sumažėja kartais iki 5 -100T. Užtrunkančių karvių pieną šliužo fermentas sutraukia lėtai, susidaro dirbli sutrauka, jame lėtai dauginasi pienarūgščio rūgimo bakterijos. Šiuo periodu gautas pienas pasižymi blogomis organoleptinėmis ir technologinėmis savybėmis. Produktai, pagaminti iš tokio pieno arba su tokio pieno priemaiša, greitai genda, yra nemalonaus skonio. Todėl toks pienas pramoniniam perdirbimui netinka.

Ruja. Daugumai rujojančių karvių 2 – 4 dienoms sumažėja pieningumas (10 – 20%), kartais net ir pieno riebumas (maždaug 0,2%) bei baltymingumas. Tačiau rujos įtaka pieno sudėčiai labai priklauso nuo individualių galvijų savybių.

Karvių įmitimas. Gerai įmitusių karvių pienas visada riebesnis negu liesų.

Daugiau straipsnių apie pieno kokybę rasite čia.

Daugiau straipsnių apie pieno ūkio valdymą rasite čia.

Daugiau straipsnių apie šėrimą rasite čia.

Parengė dr. D. Urbšienė.

Gyvulininkystės žinynas, LSMU Gyvulininkystės institutas.

Dalinkis:
Dr. Danguolė Urbšienė

Apie Dr. Danguolė Urbšienė

UAB “Gyvulių produktyvumo kontrolė”, konsultantė.

Konsultavimo sritis: gyvulių produktyvumo kontrolė ir pieno kokybė.

Susiję straipsniai

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *