Pieno kokybės priklausomybė nuo įvairių veiksnių

pieno kokybė5Metų laikas. Pieno sudėtis per metus nebūna vienoda. Vasarą riebalų piene būna 0,2 – 0,3% mažiau negu žiemą, o rudenį pienas būna 0,2 – 0,4% riebesnis negu pavasarį. Kinta ir mineralinių medžiagų bei vitaminų kiekis piene. Vasarą riebalų, baltymų ir mineralinių medžiagų piene sumažėja dėl pasikeitusio šėrimo. Pieno sudėtis pakinta ir staiga keičiantis orams. Pavyzdžiui, per vasaros karščius ar dažnai griaudžiant perkūnijoms karvės duoda mažiau pieno, jis būna liesesnis, nes pablogėja jų apetitas. Lietingomis vasaromis, kai mažas atmosferos slėgis, karvės duoda net 12 – 15% mažiau pieno. Karvių pieningumą per karščius skatina girdymas vėsiu vandeniu. Daugiau primelžiama ir iš karvių, žiemą girdomų pašildytu 16 – 180C temperatūros vandeniu.

Paros laikas.Rytinio melžimo pienas paprastai būna liesesnis negu pietinio arba vakarinio. Baltymų kiekis per parą kinta labai nedaug. Pirmosios pieno čiurkšlės būna liesiausios, o paskutinės – riebiausios.

Didelę įtaką pieno kiekiui, sudėčiai ir savybėms turi veiksniai, susiję su pieno gavimu: melžimo dažnumu ir technologija, tešmens masažu, mocionu.

Melžimo dažnumas. Pienas susidaro ir kaupiasi tešmenyje per visą parą. Kai slėgis tešmenyje padidėja iki 35 mm Hg, pienas nebesusidaro. Jeigu karvė tuo metu nepamelžiama, prasideda atvirkštinis procesas – rezorbavimasis. Melžiamų 4 , o ne 2 kartus per parą karvių pieningumas, priklausomai nuo produktyvumo, padidėja 5 – 20%.

karvių reakcija į melžimų skaičių priklauso nuo veislės ir individualių savybių. Iš daugelio veislių karvių, melžiamų 2 kartus, gaunami rekordiniai primilžiai. Kad būtų mažesnės pieno gamybos darbo sąnaudos, daugelyje pasaulio šalių karvės melžiamos 2 kartus, nepaisant jų produktyvumo. Selekcininkai nuosekliai dirba siekdami, kad padidėtų karvių tešmens talpa ir jos geriau prisitaikytų prie dukartinio melžimo.

Norint ūkyje pereiti nuo trikartinio karvių melžimo prie dukartinio, pirmiausia reikia 2 kartus per parą melžti pirmaveršes. Vietoj 3 kartų pradėjus melžti 2 kartus, suaugusių karvių išmilžiai gali sumažėti net 22 – 40%.

Tešmens masažas. Reguliariai masažuojant tešmenį prieš melžimą ir jo pabaigoje, primilžis padidėja 8 – 12%, o pieno riebumas – 0,2%. Svarbu tešmenį pamasažuoti melžimo pabaigoje ir išmelžti visą pieną, nes paskutinėse pieno porcijose yra daugiau riebalų (8 – 12%).

Melžimosi greitis parodo karvės reakciją į melžimo procesą ir yra nusakomas pieno kiekiu, išmelžtu per laiko vienetą (kg/min.). Daugelis autorių tyrimais nustatė ryšį tarp melžimosi greičio ir karvės pieningumo. Karvės, iš kurių per parą primelžiama po 21,1 – 24 kg pieno, melžimo greitis būna 1,9 karto didesnis negu tų, iš kurių primelžiama po 12 kg ir mažiau. Šis rodiklis daug priklauso nuo individualių gyvulio savybių ir yra paveldimas.

Melžimo eiga. Netinkamai melžiant, grubiai elgiantis su gyvuliu, pakeitus melžimo tvarką, veikiant triukšmui ir kitiems veiksniams, pieno atleidimo refleksas slopinamas arba gali visai nutrūkti, ir tešmenyje liks pieno. Karvių fermose įvairių agregatų keliams triukšmas neturi viršyti 70 decibelų.

Kiti veiksniai. Nustatyta, kad melžiamų karvių produktyvumui didelę įtaką turi tvartų mikroklimatas: oro drėgnumas, temperatūra ir apšvietimas.

Daugiau straipsnių apie pieno kokybę rasite čia.

Daugiau straipsnių apie pieno ūkio valdymą rasite čia.

Parengė dr. D. Urbšienė.

Gyvulininkystės žinynas, LSMU Gyvulininkystės institutas.

Dalinkis:
Dr. Danguolė Urbšienė

Apie Dr. Danguolė Urbšienė

UAB “Gyvulių produktyvumo kontrolė”, konsultantė.

Konsultavimo sritis: gyvulių produktyvumo kontrolė ir pieno kokybė.

Susiję straipsniai

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *