Prieauglio laikymas: naujagimiai veršeliai

grazus jautukasDaugelyje ūkių kyla klausimas, kaip geriau veršelius auginti: palikti prie karvės ar tuoj po atvedimo atskirti ir girdyti.

Naujagimiai veršeliai gali būti auginami:
1) individualiuose gardeliuose, įrengtuose profilaktoriume arba pačiame tvarte, kur laikomos karvės;
2) paliekant prie motinų;
3) individualiuose lauko nameliuose.

Mažiausiai dviejų sekcijų profilaktoriumą tikslinga įrengti fermose, kuriose laikoma 50 ir daugiau karvių. Stambiose fermose patartina profilaktoriume įrengti 3 – 4 viena nuo kitos izoliuotas sekcijas. Profilaktoriume individualių gardelių veršeliams įrengiama 16 – 18% nuo visų fermose laikomų karvių skaičiaus. Veršeliai individualiuose gardeliuose gali būti laikomi 15 – 20 dienų arba ilgiau – iki 2 mėn. (8 sav.), o po to – grupiniuose garduose. Tokie veršeliai girdomi pienu bei jo pakaitalais, šeriami šienu, koncentratais ir pratinami ėsti kitus pašarus. Jeigu jie čia auginami ne trumpiau kaip 1 mėnesį, reikėtų įrengti ne mažiau kaip po vieną gardelį keturioms veršingoms karvėms, o veršiavimosi sezono metu – net ir daugiau. Laikant veršelius gardeliuose po vieną, sumažėja galimybė jiems apsikrėsti ligomis, lengviau juos prižiūrėti, kontroliuoti jų girdymą, stebėti apetitą ir sveikatos būklę. Stambiuose ūkiuose dar taikomas didelių grupių (iki 25 veršelių grupėje) veršelių laikymo būdas su kompiuretizuotu girdymu ir koncentratų pašarų išdavimu. Šiuo atveju veršelių amžiaus skirtumas neturi būti didesnis kaip vienas mėnuo.

Individualių gardelių veršeliams laikyti matmenys pateikti 1 lentelėje.

1l

Gardeliai gali būti mediniai arba padaryti iš plastmasės ar metalo. Metaliniai gardeliai ilgaamžiai, tačiau žiemos metu, jei tvartai nešildomi, tokiuose gardeliuose veršeliams šalta. Veršelius auginant pačioje karvidėje, jų gardeliams parenkama tokia vieta, kur nebūtų skersvėjų, o pastatyti gardeliai netrukdytų karvidėje atlikti įvairius darbus. Jei individualūs gardeliai daromi iš grotų, horizontalių plyšių plotis turi būti 0,15 – 0,25 m. Veršelių gardų tvoros gali būti gaminamos su vertikaliais 0,08 – 0,15 m dydžio plyšiais.

Kai kurių karvių krekenų riebumas pirmosiomis dienomis po apsiveršiavimo siekia 8 – 9, o kartais net 11 – 12%. Jei veršeliui per dieną sugirdoma 7 ar 8 litrai tokių riebių krekenų, jis gauna 0,7 – 0,8 kg grynų riebalų. Jaunas organizmas nespėja suvirškinti tiek riebalų, ir veršelis ima viduriuoti. Kad taip neatsitiktų, per pirmąsias 3 dienas jam reikėtų skirti ne daugiau kaip 4 – 5 litrus krekenų, sugirdant jas per 4 kartus.

Tik atvestus veršelius geriausia girdyti iš čiulptukinių gertuvių, o vėliau pradėti girdyti iš kibirų. Veršeliai visada girdomi tuo pačiu paros metu. Per parą vienam veršeliui sugirdoma krekenų arba pieno ne mažiau kaip 10 – 12% jo kūno masės. Geriausia krekenas arba pieną sugirdyti tik pamelžus karvę. Jei krekenos arba pienas ataušo, reikia pašildyti iki 37 – 390 C temperatūros, įstačius melžtuvę į indą su karštu vandeniu.

Karvėms veršiuotis ir veršeliams auginti kartu su karvėmis motinomis veršiavimosi patalpoje (stambesnėse fermose) arba pačioje karvidėje (mažose fermose) įrengiami stacionarūs arba išardomi 2 m pločio, 2,5 m ilgio ir 1,5 m aukščio gardai – boksai. Garde sumontuojamos ėdžios bei girdykla, įrengiamas pririšimas karvei, gerai pakreikiama. Veršeliai su karvėmis motinomis laikomi ne ilgiau kaip 7 dienas, t.y. tol, kol apsiveršiavusios karvės pienas netinka pieninei. Toks laikymo būdas patogus tuo, kad veršeliui nebereikia šildyti pieno, dažnai girdyti, nėra pavojaus, kad jam skirtas pienas sugiš. Pirmosiomis auginimo dienomis veršelis žinda karvę 6 – 7 kartus per parą. Vienas žindymas trunka 8 – 10 min. Tačiau šis veršelių auginimo būdas turi ir kai kurių trūkumų: gardai užima daug vietos patalpoje, sunku sukontroliuoti, kiek krekenų veršelis išžindė. Kai kurios karvės, veršelį atskyrus, labai nerimauja, o pradėjus melžti mechanizuotai, blogiau atleidžia pieną. Nutraukus žindymą, kai kurie veršeliai ilgokai nepripranta gerti pieno iš kibiro.

Jei trūksta patalpų, iki 2 mėn. amžiaus veršelius bet kuriuo metų laiku galima auginti individualiuose lauko nameliuose. Nameliai statomi 1,3 – 1,5 m ilgio, 1,0 – 1,2 m pločio (plotas turi būti ne mažesnis kaip 1,5 m2) ir 1,2 – 1,3 m aukščio, be grindų, su stogo nuolydžiu užpakalinės sienelės link. Sienos kalamos iš lentų, kad neperpūstų vėjas. Namelio priekyje padaroma landa veršeliui išeiti į lauką. Priešais namelį įrengiamas 1,2 – 1,5 m aptvarėlis, jo plotas taip pat turi būti ne mažesnis kaip 1,5 m2. Kai šalta, namelio landa pridengiama brezentu arba maišine medžiaga. Labai svarbu namelyje įrengti sausą, šiltą guolį (paklojamas 40 – 50 m storio sausų šiaudų sluoksnis). Stokojant šiaudų, apačion galima pripilti pjuvenų ar sausų lapų, o paviršių kreikti šiaudais. Verta pakreikti ir visa aptvarėlį, nes šiltesnėmis dienomis veršeliai mėgsta gulėti lauke. Nameliams parenkama pakilesnė, sausa, apsaugota nuo vėjų vieta. Į lauko namelį iškeliami tik gerai nudžiūvę (12 – 24 val. po gimimo) veršeliai. Krekenos ir pienas jiems girdomi pašildyti iki 37 – 390 C. Per speigą pagirdžius veršelį, jo snukį reikia nušluostyti. Be to, užėjus speigams, pieno ir kitų pašarų davinys veršeliams padidinamas 15 – 20%. Prieš atkeliant naują veršelį, namelis išvalomas ir dezinfekuojamas. Namelius patartina 3 – 4 kartus per metus perkelti į naują vietą.

Daugiau straipsnių apie veršelių auginimą rasite čia.

Daugiau straipsnių apie pieno ūkio valdymą rasite čia.

Parengė dr. V. Ribikauskas.

Gyvulininkystės žinynas, LSMU Gyvulininkystės institutas.

Dalinkis:
Dr. Vytautas Ribikauskas

Apie Dr. Vytautas Ribikauskas

Išsilavinimas: nuo 1993 m. žemės ūkio mokslų daktaras (zootechnika 03).

Patirtis:  mokslas, mokymas, konsultavimas.

Mokslo institucija: Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Gyvulininkystės institutas.

Gyvūnų  mokslo  srities mokslinis darbas. Žemės ūkio gyvūnų  ir pašarų higiena,  sveikatingumas, gerovė, elgsena, laikymo  technologijos,   gyvulininkystės   ekologija   ir  agrarinė  aplinkosauga  gyvulininkystėje, gero ūkininkavimo praktika,  mėšlo  ir kitų atliekų ūkyje tvarkymas. Įvairių rūšių žemės  ūkio  gyvūnų  tvartų  įranga, mikroklimatas, klimato kaitos  įtaka gyvulininkystei.

Pareigos: Ekologijos skyriaus vyresnysis mokslo darbuotojas.

Susiję straipsniai

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *