Rodikliai, kurie padės įvertinti ar telyčias auginame teisingai

Lietuvos pieno ūkiuose vyrauja tradicija – didžiausias dėmesys melžiamoms karvėms. Nemelžiamoms galvijų grupėms pradedant veršeliais baigiant užtrūkusiomis karvėmis skiriama daug mažiau, o kartais ir kritiškai mažai dėmesio.

Net ir intensyviai vystomuose pieno ūkiuose dažnai sutinkame tokia situaciją, kad melžiamos karvės laikomos  naujuose, moderniai įrengtuose tvartuose, o kitos galvijų grupės „iškaišiotos“ senuose, o neretai apgriuvusiuose ir menkai jų poreikiams pritaikytose patalpose.

Panašiai vyksta iš organizuojant šėrimą, bei galvijų priežiūrą. Geriausi pašarai melžiamoms karvėms bei jų priežiūra patikima geriausiems darbuotojams. Na, o kitoms grupėms kas jau liko…

Nenoriu įteigti, kad reikia daryti atvirkščiai ir melžiamas karves palikti be kokybiško aptarnavimo. Joms būtinas mūsų dėmesys, tačiau ir nemelžiamų galvijų grupės nusipelno ne mažesnio mūsų dėmesio. Šių grupių aptarnavimo kokybė taipogi tiesiogiai veikia pieno ūkio rezultatus.

Tai kaip šiandien prižiūrėsime veršelius ir telyčias nulems pieno kiekį šaldytuve artimiausius keletą metų. Ne visas klaidas padarytas auginimo laikotarpiu yra įmanoma ištaisyti gyvuliui užaugus. Todėl verta nuolat kruopščiai peržvelgti pagrindinius prieauglio auginimo rodiklius ir įvertinti ar šioje srityje viskas gerai.

Pradėkime nuo veršelių. Mūsų dėmesio verti šie rodikliai:

Gimusio veršelio svoris. Lietuvoje auginamų pieninių galvijų veislių (išskyrus Džersius) gimusio veršelio svoris turėtų būti 35-40 kg. Mažesnis svoris yra blogai dėl vėlesnės veršelio augimo spartos, daugiau (virš 45) yra rizika veršiavimosi metu.

Veršelių netekimas. Jeigu veršelių netekimas siekia daugiau nei 3% (įskaitant gimusius negyvus)  verta sunerimti. Ūkiuose kur tinkamai parinkti sėklinimo buliai, gerai organizuotas krekenų sugirdymas šis rodiklis ilgajame laikotarpyje svyruoja tarp 1 ir 2%.

Paros priesvoris per pirmus tris mėnesius.  Virš 800 g per parą arba, dar geriau, kontroliuoti veršelio svorį atjunkymo metu. Jeigu veršeliai atjunkomi 3 mėnesių amžiaus, jie turi sverti virš 110 kg.

Ne mažiau svarbu įvertinti keletą telyčių auginimo rodiklių. Šioje grupėje kaip pagrindinius išskirčiau tris rodiklius: Pirmojo sėklinimo amžius. Telyčias pradėti sėklinti (12) 13-14 mėnesių amžiaus. Puiku, kai svoris pirmojo sėklinimo metu yra 380 kg ir daugiau. Siektina apie 14-tą mėnesį pasiekti, kad telyčia taptų veršinga.  Ir atitinkamai pirmojo veršiavimosi amžius turėtų būti 23-24 mėnesiai.

Jeigu paminėti rodikliai jūsų ūkyje atrodo tiksliai taip, tai belieka įvertinti auginimo kaštus, t.y. veršingos telyčios savikainą. Savikainą siūlau įsivertinti todėl, kad žinau nemažai atvejų, kai veršelių auginimo klaidos „kompensuojamos“ žindymo laikotarpio pratęsimu, brangių profilaktinių ir gydymo priemonių naudojimu. Taigi, greta gamybinių rodiklių visuomet naudinga yra žinoti kiek mums tai kainuoja, ar nepermokame ten, kur tiesiog užtektų elementariai sutvarkyti auginimo technologiją.

Daugiau straipsnių apie pieno ūkio valdymą rasite čia.

Dalinkis:
Dr. Donata Uchockienė

Apie Dr. Donata Uchockienė

Išsilavinimas: gyvulininkystės technologija, veterinarija, verslo vadyba ir administravimas.

Patirtis: pirminė gamyba, gyvulininkystės aptarnavimas, mokslas, mokymas, konsultavimas.

Konsultavimo sritys:

  1. Bandos valdymas – pagalba ūkiams kuriant bei palaikant sveiką, produktyvią ir pelningą bandą; reprodukcija, brokavimas, darbų organizavimas ir kiti klausimai.
  2. Pieno ūkio valdymas – pagalba ūkiams sudarant atlyginimų sistemas, pasirenkant ir apskaičiuojant pieno ūkio efektyvumo rodiklius, įdiegiant pieno ūkio finansines ataskaitas.

Susiję straipsniai

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *