Ruja – vienas svarbiausių karvių etapų

Viena svarbiausių pieno ūkio užduočių – laiku nustatyti karvių rują. UAB ProGenus sėklintojo Sauliaus Ražano teigimu, dažnai ūkininkai ją pastebi pavėluotai arba visai nepastebi.

UAB ProGenus sėklintojas pataria ūkyje paskirti rujojančių karvių stebėtoją, arba šį darbą rekomenduoja atlikti pačiam ūkininkui. „Lytinio ciklo trukmei įtakos turi gyvulio amžius, laktacija, laikymo sąlygos ir būdas, sveikatingumas bei individualios gyvulio savybės. Nors yra daug rujos nustatymo būdų, labiausiai paplitęs – jos stebėjimas“, – pasakojo S.Ražanas. Sėklintojas pastebi, kad daugiausia karvių rujoja vakare, naktį ir ryte nuo 7 val. vakaro iki 7 val. ryto. 13–14 val. rujoti pradeda tik apie 10 proc. karvių. Ruja kartojasi kas 18–24 paras. Pasak S.Ražano, rujojančią karvę ar telyčią galima atskirti pagal šiuos požymius: būna nerami, daugiau juda, trypia užpakalinėmis kojomis, dažniau šlapinasi, kilnoja uodegą, siekia laižyti šalia stovinčias karves, duoda mažiau pieno, stovi, kai užšoka kita karvė, iš lytinio plyšio teka skaidrios išskyros.

„Vieni ūkininkai pasakoja, kad apie galvijų rujos pabaigą nusprendžia pastebėję kraujingų išskyrų jų stovėjimo vietoje. Kiti teigia, kad rują sunku pastebėti, nes ji tęsiasi vos kelias valandas. Tokiais atvejais ūkininkams neaišku, kada karvę sėklinti“, – sakė S.Ražanas. Dėl pavėluoto rujų pastebėjimo arba nesavalaikio sėklinimo rujos metu karvės dažnai lieka neveršingos, pailgėja laikotarpis tarp veršiavimųsi. Nustatyta, kad apie 40 proc. rujų nepastebimos, nors tai dažniau pasitaiko tvartiniu laikotarpiu. „Dirbtinai sėklinamų gyvulių rujos tapo vos pastebimos. Todėl kartais net patyrę ūkininkai nesugeba atpažinti, ar karvė tikrai rujoja“, – teigė sėklintojas. Jo teigimu, tiksliam rujos laikui nustatyti ūkininkai naudoja daviklius, kuriais matuojama, kokį atstumą nueina karvė. Teigiama, kad rujojantis gyvulys juda dvigubai daugiau.

UAB ProGenus sėklintojas papasakojo apie elektroninę rujų sistemą „Heatime“, kuri naudojama stambiuose karvių ūkiuose. „Karvėms ant kaklo uždedamas diržas su judesių jutikliu, kuris registruoja menkiausią jų judesį. Melžimo aikštelėje kompiuteriu apskaičiuojamas konkrečios karvės judėjimas, stebima, ar jis nepakitęs. Jei judėjimas labai aktyvus, nustatoma ruja ir sėklinimo laikas. Jei judėjimas labai sumažėjęs, sistema siunčia pranešimą veterinarijos gydytojui, nes tai gali būti ligos požymis“, – pasakojo S.Ražanas. Sėklintojas akcentavo, kad nepakanka vien žinoti, ar karvė rujoja, ar ne. Labai svarbu tiksliai nustatyti, kada karvę reikia sėklinti. Dėl kelių netiksliai nustatytų valandų sėklintojo pastangos būna bergždžios, nes karvė neapsivaisina.

S.Ražanas aiškino, kad tinkamai parinkus galvijų poras, jų palikuoniai būna produktyvesni ir sveikesni, paveldi daugelį kitų gerų savybių. Pašnekovo teigimu, Lietuvoje veikia keli centrai, kuriuose sėklintojai įsigyja spermos, skirtos sėklinimui. Spermą sėklinamai karvei ūkininkai parenka atsižvelgdami į tai, ko jie nori – sulaukti pieninės ar mėsinės veislės jauniklių.

UAB ProGenus sėklintojo pastebėjimais, smulkūs ūkininkai dažniausiai parduoda veršelius į užsienį, todėl noriai karves sėklina mėsinių bulių sėkla. Šiuo metu populiariausia užsienietiškų veislių sėkla: holšteinų, Švedijos žalmargių ir kt. Lietuviškų veislių yra nedaug. Prie nacionalinio paveldo priskiriamos lietuviškos šėmųjų ir baltnugarių veislės. Sėklinimo paslaugų kainos svyruoja nuo 45–65 Lt, jas lemia spermos kaina. Kuo geresnis bulius, tuo sėkla brangesnė.

Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos (LŽŪKT) gyvulininkystės specialistas Vytas Gudaitis rekomendavo karves sėklinti baigiantis rujai arba jai pasibaigus. „Ryte pastebėjus rujojančią karvę, reikia ją iš karto sėklinti. Šį darbą būtina atlikti po melžimo, nes būna sumažėjęs hormono oksitocino kiekis, skatinantis gimdos susitraukimus, pagreitinantis aktyvių spermatozoidų patekimą į kiaušintakius“, – patarė jis. LŽŪKT gyvulininkystės specialistas sakė, kad karvių sėklintojai darbo metu turi elgtis ramiai, negainioti karvių, nes patiriamas stresas neigiamai veikia apsivaisinimą, o po apsėklinimo karvę būtina stebėti. V.Gudaitis pabrėžė, kad būtina kuo ankščiau nustatyti karvių veršingumą ar neveršingumą. „Pieno ūkių savininkai turi atsiminti, kad net ideali sėklinimo programa ir profesionali komanda neužtikrins gerų reprodukcijos rezultatų. Svarbu, kad pašarai būtų kokybiški, racionai subalansuoti, karvės sveikos, o jų laikymo sąlygos optimalios. Įrodyta, kad net slapti mastitai, kai būna padidėjęs somatinių ląstelių kiekis piene, neigiamai veikia apsivaisinimo rodiklius“, – sakė V.Gudaitis.

Parengta pagal Valstietis.lt informaciją.

Dalinkis:

Susiję straipsniai

Comments are closed.