J. Pranaitis UAB „Agroinfo“ direktoriui Mindaugui Eidukaičiui demonstruoja, kaip turėtų atrodyti nauja 240 vietų ferma su 4 robotais.
Tradiciniame konkurse „Pienės 2015“ efektyviausia praėjusiais metais pieno pardavėja šalyje tapusi Šakių r. Lukšių žemės ūkio bendrovė sėkmės formulės neslepia. Pasak bendrovės vadovo Jono Pranaičio, ją sudaro ne viena dedamoji.
„Nesitikėjome, kad iš aštuntos vietos šoktelėsime į pirmąją. Tai, kad iš karto pavyko įveikti septynis laiptelius, nuopelnai priklauso visiems gyvulininkystės padalinio, kuriam vadovauja Kastytis Krištolaitis, darbuotojams. Sėkmė atėjo po kelerius metus trukusio darbo: bandos sveikatingumo bei genetikos gerinimo, nuolatinio racionų sekimo ir tikrinimo, naujovių taikymo“, – formulės dedamąsias vardija J. Pranaitis.
Ar bendrovė siekia ir toliau išlaikyti efektyviausios šalies pieno pardavėjos vardą? „Esame optimistai. Praeitis buvo gera, ateitis turi būti dar geresnė“, – šypsosi K. Krištolaitis. Tuo tarpu bendrovės vadovas atsargesnis. „Padidinti primilžius mums jau nelabai pavyks, sieksime išlaikyti tą patį kiekį su sveika banda, nors, palyginti su praėjusiais metais, šiemet iš karvės melžiame 200 litrų daugiau”, – sako ponas Jonas.
J. Pranaitis prisipažįsta, kad ūkyje išbandant naujoves yra tekę ir nusvilti, ir patirti materialinių nuostolių. „Tačiau dažniausiai bandymai pavyksta sėkmingai. Galime pasidžiaugti, kad keleri metai banda didėja, patys užsiauginame telyčaites, neperkame jų užsienyje. Vieną kartą įsigijome ir atsižegnojome, kad niekada gyvenime nepirksime“, – tvirtina bendrovės vadovas.
Prieš ketverius metus Lukšių ŽŪB turėjo problemų dėl bandos, karvių skaičius buvo smuktelėjęs iki 700, o šiuo metu jau laikoma 890. Nors dalis karvių laikomos senoje, prieš dvylika metų rekonstruotoje fermoje, galvijų produktyvumas stebina. „Primilžis – 9,4 tūkst. kg, skaičiuojamas nuo liepos iki liepos, praktiškai sutampa su produktyvumo kontrolės duomenimis“, – pabrėžia J. Pranaitis.
Parduodamo pieno kiekis realiai galėtų būti didesnis, tačiau Lukšiai apsisprendė tiekti kokybišką žaliavą. „Žemaitijos pieno“ reikalavimai labai griežti, somatinių ląstelių mėnesio vidurkis negali viršyti 250 tūkst., o bakterinis užterštumas – 60 tūkst. Todėl kasdien tenka pasterizuoti ir sugirdyti veršeliams maždaug 200 litrų Lauciškių fermoje pagaminto pieno. Kontroliuoti situaciją privalome norėdami gauti 0,6 Eur ct už kg priedą. Šiuo metu per dieną parduodame 23-24 t pieno, taigi, susidaro nemenka suma. Dažnai girdime, kad norint atitikti reikalavimus, pieno supirkimo standartus, kitiems tenka pusę tonos sugirdyti veršeliams ar kur kitur panaudoti. Mūsų prekingumas aukštas 97-98 procentai“, – paaiškina K. Krištolaitis.
Nei bendrovės, nei gyvulininkystės padalinio vadovai nedejuoja dėl pieno supirkimo kainos, džiaugiasi, kad ji jau šiek tiek pakilo. „Net ir tuo metu, kai balansavome „ant nulio“, nesiėmėme drastiškų priemonių: nemažinome ir neprastinome racionų, neatsisakėme nei sojos, nei rapsų. Be abejo, skirtumo nepadengė išmokos, tačiau buvome „užsiauginę raumenų“ anksčiau, nepaisėme, kad pienininkystės padalinys pora mėnesių dirba nuostolingai. Nematau didelės tragedijos, verslas yra verslas. Nenorėkime kasmet uždirbti milijonus ir maudytis piniguose“, – filosofiškai reaguoja J. Pranaitis.
Nepaisant sunkmečio, pienininkystės sektorius Lukšiuose buvo moderininamas ir efektyvinamas. Šiuo metu bendrovė stato keturias tranšėjas po 1200 t šienainiui ir kukurūzų silosui. „Tai teigiamai atsilieps pieno kiekiui ir kokybei, be to, atpigs pašarai – neturint tinkamų laikymo sąlygų apie 20 proc. pašarų tekdavo išmesti. Naujesnėje fermoje įdiegta rujų stebėjimo sistema, labai pasiteisino pasterizatoriai „Milk taxi“ – palengvėjo darbas ir efektas akivaizdus. Visiems rekomenduočiau turėti“, – pasikeitimus vardija ponas Jonas.
Gyvulininkystės padalinio vadovas papildo, jog 2013 m. pabaigoje bendrovė spėjo įšokti į nuvažiuojantį traukinį – pasinaudojusi parama, įsigijo galvijų fiksavimo ir pakėlimo įrangą bei nagų tvarkymo stakles. „Bendrovėje fermos viena nuo kitos nutolusios maždaug 7 km atstumu, todėl susiduriame su problema, nes ko reikia, esame priversti pirkti du komplektus. Tačiau modernios technologijos ir įranga leidžia sutaupyti laiko ir skirti dėmesio kitiems darbams“, – tvirtina ponas Kastytis.
Tai, kad Lukšiai nesibaimina naujovių, patvirtina ir UAB „Agroinfo“ direktorius Mindaugas Eidukaitis. Jis suvalkiečiams pasiūlė karves guldyti ant daniškų čiužinių. „Esame labai jais patenkinti. Karvės naujovę priėmė noriai, o mums atkrito priežiūros darbai. Šiaudų guoliavietes reikėjo nuolat prižiūrėti, be to, susikaupdavo daugiau mėšlo“, – privalumus pastebi bendrovės vadovas.
Šiuo metu Lukšiai projektuoja naują fermą. Vien melžiamoms karvėms numatytame pastate taip pat ketina pakloti čiužinius, įrengti sraigtinius laiptus ir aikštelę, iš kurios bus matomas visas tvartas.
„Neplanuojame gyvulininkystės padalinio plėtros, didinti karvių skaičiaus, tiesiog reikia rekonstruoti tvartą, nes jau neišpildome gyvūnų gerovės reikalavimų. Atliekant rekonstrukciją gyvulius likviduoti nesinori, nes bandą užsiauginti – sunkus ir ne vienerių metų darbas, todėl pastatę naują fermą, senąją tikriausiai griausime ir jos vietoje statysime modernią“, – paaiškina K. Krištolaitis.
Tai, kad bendrovėje paisoma galvijų gerovės, liudija ir tai, fermose griežtai uždrausta kalbėti pakeltu tonu, planuojama organizuoti mokymus fermų darbuotojams. „Mano įsitikinimu, ir pavaryti karvę reikia mokėti“, – neslepia bendrovės vadovas.
Anot pono Jono, Lukšiai laimingesni krizės laikotarpiu galbūt buvo ir dėl to, kad tuo metu nedarė didelių investicijų. „Pirmąją fermą rekonstravime dar SAPARD programos lėšomis, o antrąją – prieš 6 metus. Neturime didelių amortizacinių atskaitymų, įsipareigojimų bankams. Be to, esame mišrus ūkis. Mums pieno kainų krizė mažiau skausminga negu tiems, kurie verčiasi vien pienininkyste“, – sako bendrovės vadovas.
Tačiau jį liūdina Vyriausybės pozicija – remti jaunuosius ūkininkus, smulkiuosius bei vidutinius ūkius, tuo tarpu stambiesiems šansų gauti ES paramą lieka labai nedaug. „Deklaruojama, kad prioritetas teikiamas gyvulininkystei, tačiau norint gauti paramą, pajamos iš šios srities turi sudaryti 50 proc. visų pajamų. Nors esame stambus gyvulininkystės ūkis, per metus parduodame 7 tūkst. t pieno, tačiau dėl kainų smukimo pajamos iš pienininkystės toli gražu nesieks nurodyto skaičiaus. Iš vienos pusės būti stambiam ūkiui gerai, tačiau iš kitos – trūksta skatinimo ir motyvacijos. O juk vertėtų atsižvelgti ir įvertinti tai, kiek mes, dirbdami 3,5 tūkst. ha žemės, sumokame mokesčių. Ūkyje nuolat dirba 112 žmonių, vasarą priimame dar keletą“, – argumentus vardija ponas Jonas.
Darbuotojų kaitos Lukšių žemės ūkio bendrovėje praktiškai nėra, neseniai ji ieškojo fermų darbuotojo, į skelbimą atsiliepė net keturi žmonės. „Būtų galima pasidžiaugti, jei jie dar būtų puikios kvalifikacijos, kad bet turėtų išsilavinimą, susijusį su gyvulininkystę“, – pastebi K. Krištolaitis.
Daugiau nuotraukų – galerijoje.
