Straipsniai

Suomiai gėrė ir gers pieną

pingviinit

Iš visų ES šalių Lietuvos ir Suomijos pieno gamintojams Rusijos paskelbtas produktų embargas kirto stipriausiai. Tačiau Suomijoje, kitaip nei Lietuvoje, vis tiek išlieka didžiausia pieno supirkimo kaina iš kaimyninių šalių, o jos gyventojai suvartoja net penkis kartus daugiau pieno negu lietuviai.

Daugiausiai – šeimos ūkiai

Suomijoje dominuoja nedideli 10–20 ha ploto ūkiai. Beveik 90 proc. šios šalies ūkių yra šeimos ūkiai. Gyvulininkystės sektoriuje pieno ūkiai sudaro trečdalį visų ūkių. Suomiai siekia pagaminti kuo daugiau kokybiškų ir ekologiškų produktų, todėl šioje Skandinavijos šalyje ypač skatinamas ekologinis ūkininkavimas.

Pieno kultas

Suomiams nė motais visos piktos diskusijos dėl pieno naudos sveikatai. Pašalinis stebėtojas neapsiriktų pasakęs, kad šioje šalyje vyrauja tikras pieno kultas. Daugiau kaip pusė suomių maistą užsigeria pienu, visai nekreipdami dėmesio į populiarius aiškinimus, esą pienas tinka tik kūdikiams. Pieno visada gausi bet kokioje valgykloje ar kavinėje. Jis net padėtas šalia sulčių, vaisvandenių ir vandens.

Pieno produktai kartu su mėsa, žuvimi, kiaušiniais, pupelėmis ir riešutais sveikos mitybos piramidėje dalijasi trečią vietą. Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja per dieną suvalgyti dvi ar tris pieno produktų porcijas. Pieno baltymai pasisavinami daug lengviau nei mėsos, tad teigiama, kad pienas gali pakeisti mėsą vegetariškai maitinantis.

Pieno nauda

Visuotinai žinoma tiesa, kad su maisto produktais būtina gauti visų organizmui reikalingų medžiagų. O daugiausia jų turi natūralūs maisto produktai. Vienas tokių yra pienas – pagrindinis kalcio šaltinis, reikalingas formuojantis kaulų, dantų ir nervų sistemoms. Piene gausu visaverčių baltymų, riebalų, angliavandenių, neorganinių druskų ir vitaminų, kurie būtini augančiam organizmui. Suomiai, norėdami išauginti sveikus vaikus, pratina juos vartoti pieną ir pieno produktus. Visi Suomijos mokiniai jau daugelį metų yra maitinami nemokamai – kasdien gauna subalansuoto karšto maisto porciją. Ir visi geria pieną. Taip yra formuojami geri vaikų mitybos įpročiai, saugoma jų sveikata.

Pieno nauda ypač pastebima nutukusiems vaikams. Mokslininkų atlikti tyrimai parodė, kad egzistuoja grįžtamasis ryšys tarp pieno vartojimo ir nutukimo. Vaikai, negeriantys pakankamai pieno, yra žymiai apkūnesni už tuos, kurie pieną mėgsta. Piene esantis kalcis stimuliuoja riebalų deginimo procesą ir kartu sulėtina riebalinių ląstelių augimo procesą.

Krekenų sūris

Suomiai didžiuojasi savo agrarine kultūra ir liaudiška gastronomija. Įdomus faktas tas, kad jie yra vieninteliai iš europiečių, prekybos centruose pardavinėjantys krekenas – karvės priešpienį, labai tirštą ir riebų pieną. Krekenas karvė duoda maždaug 5 dienas po veršelio gimimo ir tik po to ima duoti mums įprastą pieną. Krekenos anksčiau, kai dauguma žmonių gyveno kaime ir laikė gyvulius, laikytos gardumynu daugelyje šalių, įskaitant ir Lietuvą. Suomiai gamina krekenų sūrį ir valgo jį kaip desertą.

Suomiai išradingi ir spręsdami Šiaurės šalims aktualų vitamino D trūkumą – jie sąmoningai šiuo vitaminu praturtina kasdien vartojamus maisto produktus. Vieni pirmųjų – tai pienas ir jo produktai, esantys labai svarbia suomių gyvenimo dalimi.

Šiandien lietuviai, susižavėję vis agresyviau reklamų peršamais gazuotais vaisvandeniais ir nežinia iš kur atkeliaujančiais genetiškai modifikuotų sojų gėrimais, pamiršta, kad pieno stiklinė visada stovėjo ir ant mūsų stalo, o vaikai augo stiprūs ir sveiki.

Žemės ūkio ministerijos informacija