Tegyvuoja karvės!

išskirtinė karvėTumba – seniausia Švedijoje auginta karvė pasaulyje, kuri gyveno beveik 49 metus. Airijoje laikyta karvė Big Betha per visą savo gyvenimą atsivedė 39 veršelius. Tai pora pavyzdžių, kuomet karvės pasižymėjo ypatingu ilgaamžiškumu.

Nėra tikimasi, kad kiekvienas, karves auginantis ūkininkas, sieks išlaikyti tokį karvių ilgaamžiškumą, kaip pateiktuose pavyzdžiuose. Kita vertus būtų puiku, jei turimos produktyvios karvės gyventų ilgiau, juolab jei jos išliks sveikos ir tokios pat produktyvios.

„Tegyvuoja karvės!“ praėjusią savaitę vykusios konferencijos apie karvių ilgaamžiškumo išlaikymą šūkis.

Vienas iš konferencijos pranešėjų, Viskonsino-Madisono universiteto Veterinarinės medicinos profesorius, Ken Nordlund teigė, jog karvių ilgaamžiškumui didelę įtaką turi karvės savijauta pereinamuoju laikotarpiu, tai yra likus trims savaitėms iki veršiavimosi ir trijų savaičių po apsiveršiavimo laikotarpis. Kuomet pasireiškia karvių medžiagų apykaitos sutrikimai, sunkus adaptavimasis.

Daugelį metų K.Nordlund ir kiti mokslininkai tyrė pašarų vaidmenį karvėms. Didžiausias dėmesys buvo skiriamas būtent pereinamojo laikotarpio piendavėms. Kodėl vienos lengvai veršiavosi, po apsiveršiavimo greitai atsigavo, o kitų – savijauta prastėjo, po veršiavimosi jos sunkiai prisitaikė, neėdė ar susirgo.

Pastebėta, jog daugelyje ūkių buvo „įmantriai puikios“ šėrimo sistemos, tačiau tai neapsaugojo karvių nuo medžiagų apykaitos sutrikimų. Tai mokslininkams parodė, jog ne tik šėrimas turi įtakos karvių ilgaamžiškumui. Laikui bėgant tapo aišku, jog guoliavietės kokybė yra taip pat svarbu, gal netgi svarbiau už pašarus.

„Karvės gali gauti puikiai subalansuotą ir gausų racioną, tačiau guoliavietei esant nepatogiai, per mažai, su netinkamais pakratais, ta didelė pašarų porcija neduos gerų rezultatų, – teigė K.Nordlund. – Karvės kelias iki šėrimo stalo, pačio šėrimo stalo struktūra, aukštis, vietų skaičius, viskas susideda ir nuo to priklauso kiek karvė gali suvartoti pašarų, kaip tinkamai jie bus pasisavinami. Bet koks šėrimo stalo trūkumas gali paveikti karvių sveikatą, o tuo pačiu ir ilgaamžiškumą.“ Mokslininko teigimu, prie šėrimo stalo turi būti tiek vietų, kad visos karvės galėtų vienu metu maitintis, taip išvengiant trinties, papildomo streso.

Taip pat K.Nordlund akcentavo, jog veršingumo laikotarpiu išryškėja karvių sveikatos sutrikimų rizika, jos lengviau suserga. Todėl karvės, kurios lengvai pergyvena šį laikotarpį, turi geresnius šansus sėkmingai užbaigti laktaciją ir pereiti į kitą savo gyvenimo periodą.

Pagrindinė konferencijos metu išryškėjusi išvada – didelis dėmesys karvėms, ypatingai jų veršingumo laikotarpiu, gali padėti išsaugoti jas sveikas, ilgaamžiškas ir produktyvias.

Daugiau straipsnių apie pieno ūkio valdymą rasite čia.

Daugiau straipsnių apie šėrimą rasite čia.

Parengta pagal dairyherd.com informaciją.

Dalinkis:

Susiję straipsniai

Comments are closed.