Rengiamas naujas zootechninis reglamentas, kurio privalės laikytis Europos Sąjungos valstybės narės, atsakingos institucijos ar privatūs asmenys, dalyvaujantys veislininkystės procese. Jo pagrindu bus rengiami Lietuvos Respublikos įstatymai, todėl itin svarbu, kad prie jo kūrimo prisidėtų visos suinteresuotosios Lietuvos institucijos.
„Labai svarbu, kad visos suinteresuotos organizacijos aktyviai dalyvautų kuriant bendrą zootechninį reglamentą. Suderinę pozicijas pagrindiniais klausimais, turėsime reglamentą, atitinkantį mūsų poreikius“, – sako Valstybinės gyvulių veislininkystės priežiūros tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovas Vilius Rekštys. Gyvulininkystės veislinius, zootechninius, genealoginius reikalavimus, gyvūnų ir jų genetinės medžiagos ar produktų kiekybinius ir kokybinius įvertinimus, prekybą Europos Sąjungoje ar jų importą į bendriją reguliuoja pagrindiniai šios srities teisės aktai ir taisyklės, kurios yra tinkamos ir pakankamai priderintos prie techninės pažangos gyvūnų veisimo srityje. Šios srities tinkamas reglamentavimas, teisės aktų įgyvendinimas bei kontrolė taip pat svarbi, siekiant užtikrinti vartotojų, Europos Sąjungos partnerių pasitikėjimą.
Apie tai, kad reikia sujungti zootechnikos teisės aktų bazę į vieną Europos Sąjungos veislinių gyvūnų veisimo ir prekybos reglamentą, kuris atitiktų teisinius reikalavimus, pradėta kalbėti dar prieš kelerius metus. Praėjusių metų vasarį ES komisija valstybėms narėms pateikė zootechninio reglamento projektą, kurį gavo valstybinės kompetentingos institucijos, savivaldos organizacijos, pripažintos gyvūnų veislininkystės asociacijos. Laukiama jų pastabų ir pasiūlymų, o vėliau jų pagrindu bus formuojamos ir Europos Komisijoje pristatomos bendros šalies pozicijos. Balandžio mėnesį su reglamento projektu, jo struktūra ir aktualijomis Lietuvos veislininkystės sistemos dalyvius supažindino EK atstovai parodoje „AgroBalt 2014“ vykusio forumo „Gyvulininkystės vieta pasaulio ekonomikoje“ metu. Rugpjūtį, pageidaujant socialiniams partneriams, reglamento projektas, esmė, eiga pristatyti Žemės ūkio rūmuose veislininkystės komiteto nariams.
Visi zootechnikos veiklą reglamentuojantys teisės aktai perkelti į šį reglamentą, nuostatos supaprastintos, išdėstytos ne tik tiksliau, bet ir nuosekliau. Aptariami reikalavimai veisliniams gyvūnams ir jų genetinei medžiagai, veislininkystės organizacijų pripažinimo principai ir mechanizmai, veisimo programos, tam tikrų veisimo metodų draudimai veislininkystės programose, veislinių gyvulių ir jų genetinės medžiagos prekyba, importas ir judėjimas Europos bendrijoje ar už jos ribų.
Viena iš pagrindinių nuostatų – privaloma valstybinė priežiūra. Tai valstybiniu lygmeniu dirbanti kompetentinga institucija, viena iš sudedamųjų veislininkystės sistemos dalių. EK siūlo numatyti nuostatą, kad veisimo organizacija, siekdama pripažinimo, būtų teisiškai ir finansiškai nepriklausoma nuo kompetentingos institucijos. Tačiau valstybės narės mano, kad veislininkystės organizacijoms reikalinga valstybės pagalba. Ypač tai svarbu mažoms, nykstančių, retų veislių, kurios nebeturi ekonominės vertės, veisėjų organizacijoms.
Naujajame reglamente numatoma atskirti asociacijų ir selekcinių programų tvirtinimo procedūras. Bet atskirų valstybių – narių atstovams iškėlus klausimą, ar nepatvirtinta veisimo organizacija gali tvarkyti kilmės knygą ir vykdyti selekcines programas, EK nurodė, kad veislininkystės organizacija turi būti pripažinta ir privalo turėti patvirtintas veisimo programas. Veislininkystės organizacijų darbas turi būti organizuojamas demokratiškai, Vyriausybės institucijos negali primygtinai nurodyti, ką ir kaip veisti, tačiau joms paliekama teisė spręsti, ar pateikta veislininkystės programa neprieštarauja nacionalinėms programoms, bei užtikrinti, kad procesas vyktų pagal numatytas taisykles.
Senbuvės valstybės narės akcentuoja, kad produktyvumo ir genetinio įvertinimo duomenys privalomi, produktyvumo ir genetinio įvertinimo sistema ir procesas turi būti atliekami valstybiniu lygmeniu, duomenys turi būti pateikiami kartu, nusprendžiant kas, kada turi būti viešinama. Taip pat iškeltas klausimas dėl genetinių vertinimų vykdymo, kas juos turėtų atlikti – veislininkystės organizacijos ar kompetentingos institucijos, pabrėžiant, kad genetiniai vertinimai turi būti kokybiški ir užtikrintų skaidrumą. EK, komentuodama šalių narių pasisakymus, konstatavo, kad valstybės narės savarankiškai nusistato produktyvumo tyrimų ir genetinio vertinimo organizacijas. Kompetentinga institucija įgalioja organizaciją, kuri vykdys produktyvumo kontrolę ir vertinimus. Daugelis šalių pasisakė „už“ DNR tyrimus kilmės patikrinimo tikslais.
Už šio reglamento projekto svarstymą atsakingi Europos Parlamento Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto, Žemės ūkio ministerijos ir Valstybinės gyvulių veislininkystės priežiūros tarnybos prie ŽŪM atstovai, kurie nuolat dalyvauja reglamento projekto svarstymo darbo grupės posėdžiuose, primena, kad visada laukia konstruktyvių pasiūlymų ir pastabų iš socialinių partnerių, ūkinių gyvūnų augintojų asociacijų, gyvulių augintojų ir veislininkystės paslaugų teikėjų.
Visą informaciją apie reglamento projekto svarstymo eigą galima rasti adresu www.veislininkyste.lt.
Žemės ūkio ministerijos informacija
