Veršiavimosi intervalas

naujagimisVeršiavimosi intervalas yra vienas iš svarbiausių bandos valdymo rodiklių. Bandos valdymo programa Uniform Agri, su kuria dirbu, paskaičiuoja du veršiavimosi intervalus:

  •  Istorinis veršiavimosi intervalas – laikotarpis tarp paskutinio ir priešpaskutinio veršiavimosi. Šis rodiklis parodo, kaip mums sekėsi valdyti reprodukciją praeityje, prieš devynis ir daugiau mėnesių.
  •  Būsimas veršiavimosi intervalas – laikotarpis tarp paskutinio ir būsimo veršiavimosi. Šis rodiklis rodo, kaip mums sekasi šiuo metu, kokius rodiklius banda turės po gero pusmečio ir vėliau.

 
 

 Veršiavimosi intervalas apima 3 laikotarpius

1. Pirmasis, yra dienos po veršiavimosi, kai sąmoningai nesėkliname karvės. Fermose sutinku skirtingus sprendimus. Vieni nesėklina 60 dienų, kiti tik 30 dienų , dar kiti 90 dienų. Dauguma skaičiuoja ne dienomis, o rujomis. Nesėklina 2 rujas, arba sėklina į antrą rują. Kiek specialistų tiek nuomonių. Dažnai netgi toje pačioje fermoje tenka sutikti daugiau negu vieną nuomonę ir paklausus „kada sėklinate karvę po veršiavimosi?“ , tuoj pat vietoje kyla audringa diskusija.

2. Antrasis laikotarpis  –  laikas nuo sėklinimo pradžios iki apsėklinimo, t.y. iki sėkmingo sėklinimo, po kurio karvė tampa veršinga. Čia vėlgi užtrunkama labai įvairiai. Viskas priklauso, kaip pavyksta apvaisinti karvę,  kelintu bandymu, kaip pavyksta pastebėti rujas po nesėkmingų sėklinimų.

3. Trečiasis laikotarpis – veršingumas. Jį nesunku numatyti. 280-285 dienos.

Visų minėtų laikotarpių suma ir sudaro veršiavimosi intervalą.

Gerai valdomos bandos veršiavimosi intervalas sukasi apie 365-380 dienų. Jeigu šis rodiklis pasiekia 400 dienų ir daugiau jau reikia rimtai sunerimti.

Lietuvos bandose dažniausiai sutinku situaciją, kad fermos darbuotojai nežino, koks yra jų valdomos bandos veršiavimosi intervalas. Mažai bandų naudojasi bandos valdymo programomis ir netgi tie, kurie naudojasi, retai kada seka šį rodiklį. O jau tie, kurie dar po šiai dienai neatskiriami nuo ginekologinių žurnalų,  visai nesuka sau galvos dėl tokių skaičių.

 Kodėl 380 dienų yra geriau negu 430 dienų?

90-tyje procentų ūkių, kurie iki tol nesekė šio rodiklio, paskaičiavus paaiškėja, kad veršiavimosi intervalas yra apie 430, o atskirais atvejais netgi ir virš 450 dienų.

Paaiškinimas labai paprastas, kiekviena diena kainuoja. Ji kainuoja dėl negauto pieno ir dėl laiku neatsivesto veršelio. Lietuvoje dar niekas neužsiėmė tiksliais paskaičiavimais, kiek gi tikslai kainuoja tokia pavėluota diena. Užsienio mokslininkai skaičiuoja tokios dienos kainą įvairiomis metodikomis ir jų paskaičiavimu pavėluotos dienos vertė yra tarp 2 ir 5 Eurų. Aš esu skaičiavusi kartu su keleto ūkių savininkais. Skaičiavimai visada sukasi apie 3 Eur. Taigi tolimesnis skaičiavimas labai paprastas. Jeigu jūsų ūkio veršiavimosi intervalas yra 430 dienų, tai yra apie 60 dienų ilgesnis negu rekomenduojamas. Tai jūs per metus iš karvės prarandate maždaug 180 Eur. Šį skaičių padauginę iš savo turimų karvių skaičiaus gausite sumą, kurią praradote ir vis dar prarandate kasmet. Taigi kiekvienam Jūsų laikomam 100-tui karvių metinis nuostolis siekia apie 18.000 Eur.

Jeigu esate pieno ūkio savininkas padarykite mažą tyrimą – paklauskite savo fermos vadovo, koks yra Jūsų bandos veršiavimosi intervalas. Ir nereikia jam priekaištauti, jeigu neatsakys. Mes nebuvome mokomi ir pratinami sekti šį rodiklį. Buvome treniruojami stebėti sėklinimo indeksą. Tai irgi svarbus rodiklis, bet veršiavimosi intervalas nepalyginamai informatyvesnis.

Jeigu veršiavimosi intervalas tiek istorinis, tiek ir būsimas yra iki 380 dienų , galite ramiau atsikvėpti. Aišku nėra taip, kad jis pakeistų absoliučiai visus rodiklius, tačiau jis pasako labai daug. Jeigu intervalas geras, tai dažniausiai būna geri ir kiti rodikliai: pirmojo sėklinimo diena, sėklinimo indeksas, rujų stebėjimas.

 Ką daryti, jeigu šis rodiklis yra virš 380, o gal net ir virš 400 dienų?

Raskite vietą, kur dingsta Jūsų brangios dienos. Gal per vėlai sėklinate pirma kartą, gal prastas apvaisinimas, gal problemos su rujų stebėjimu? O gal viskas drauge?

  • Jeigu pavyko patiems nustatyti problemą ir žinote, kaip ją likviduoti nedelsdami imkitės veiksmų.
  • Jeigu matote, kad savarankiškai negalite nustatyti, kas negerai arba nežinote, kaip išspręsti problemas, kurias nustatėte, nedelsdami kvieskitės pagalbą. Tą patį darykite, jeigu patiems nepavyksta suskaičiuoti, koks gi Jūsų bandos vidutinis veršiavimosi intervalas.
Dalinkis:
Dr. Donata Uchockienė

Apie Dr. Donata Uchockienė

Išsilavinimas: gyvulininkystės technologija, veterinarija, verslo vadyba ir administravimas.

Patirtis: pirminė gamyba, gyvulininkystės aptarnavimas, mokslas, mokymas, konsultavimas.

Konsultavimo sritys:

  1. Bandos valdymas – pagalba ūkiams kuriant bei palaikant sveiką, produktyvią ir pelningą bandą; reprodukcija, brokavimas, darbų organizavimas ir kiti klausimai.
  2. Pieno ūkio valdymas – pagalba ūkiams sudarant atlyginimų sistemas, pasirenkant ir apskaičiuojant pieno ūkio efektyvumo rodiklius, įdiegiant pieno ūkio finansines ataskaitas.

Susiję straipsniai

Comments are closed.