Vienvietis veršelio namelis – nėra paprasta būdelė, kurioje veršelis gali būti įmestas ir paliktas iki iškėlimo į grupę. Labai svarbus patogumas aptarnaujant veršelį, bei patį namelį.
Pirmoji sunki užduotis, įkėlus naujagimį į namelį, išmokyti žįsti iš kibirėlio. Dažnai veršelis slepiasi būdelėje, eina atbulas ir visokiais būdais stengiasi pabėgti. Pajutęs pieną pradeda žįsti, tuomet ateina mūsų eilė iš narvelio išeiti. Dažnai žmogaus išlipimas iš narvelio vėl išgąsdina gyvūną, kuris sprunka pasislėpti. To iš vengti yra sukurtos tvorelės, per kurias galima išeiti nelipant per gardelio viršų, bet per tam skirtus vartelius. Tokiu būdu pieno kibirėlis lieka nepajudintas. Taigi, matote, kaip svarbu indų išdėstymas, apie kurį jau esu rašęs čia.
Gyvūnui gulint lauke, būtų naudinga jį apsaugoti nuo skersvėjo įrengiant 20-30 cm užuovėja gardelio apačioje. Nemažiau svarbi ir pati ventiliacija namelio viduje, nes dažnai daug drėgmės ir amoniako kaupiasi būtent ten.
Namelio plovimas ir dezinfekcija turi būti atliekamas po kiekvieno veršelio iškėlimo. Plovimą geriausiai atlikti su aukšto vandens spaudimo įrenginiu, vėliau namelį paliekant „atverstą” saulės dezinfekcijai. Tam daug patogumo suteikia ratukai, montuojami ant gardelio. Tokiu būdu visas namelis lengvai transportuojamas į bet kurią fermos vietą.
Kreikimas taip pat turi būti apgalvotas. Patogiausia turėti galimybę kreikti iš namelio galo. Šioje vietoje gyvūnai praleidžia daugiausiai laiko, ypatingai šaltuoju metų laiku.
